Lietuvos krepšinio federacijos ir „Krepšinio namų“ iniciatyva vasario pabaigoje buvo surengtas pirmasis Lietuvos trenerių ir teisėjų seminaras-diskusija iš ciklo „Atvirai apie krepšinį su…“. Su krepšinio treneriais bendravo ir savo patirtimi dalinosi Lietuvos krepšinio teisėjų asociacijos prezidentas Kęstutis Pilipauskas bei geriausias Lietuvos krepšinio teisėjas – Gytis Vilius.
Lietuvos krepšinio federacija ir Lietuvos krepšinio teisėjų asociacija siekia gerinti tarpusavio ryšį apjungiant Lietuvos krepšinio trenerius ir teisėjus diskusijai bei planuoja ateityje tokius seminarus-diskusijas vykdyti reguliariai.
„Seminaro metu teisėjai pagrindė bei paaiškino tam tikrų taisyklių traktavimą, kad ateityje kiltų kuo mažiau neaiškumų. Taip pat išgirdome tendencijas, kuriomis turi vadovautis teisėjai. Tikimės, kad tai palengvins ir trenerių darbą, o rungtynių metu, galbūt, mažiau vietos liktų neigiamoms emocijoms“, – teigė Lietuvos jaunimo rinktinių vyr. treneris Rolandas Radvila.
Specialiai žurnalui „Krepšinio namai“ pagrindinius nuotolinio susitikimo ir diskusijų dėl taisyklių momentus pakomentavo K. Pilipauskas.
Vaidyba
Ši problema aktuali ne tik treneriams, tačiau ir teisėjams. Atskirti situaciją, kai gynėjas užsiėmęs teisingą padėtį ir tik šiek tiek vaidina, realiai paryškindamas nelegalius puolėjo veiksmus, yra labai sunku. Krepšinyje labai mažai tos vaidybos, kuri yra be kontakto. Čia ne futbolas. Be abejo, reikia suprasti krepšinį – geriausiai, kai teisėjas pats yra žaidęs.
Treneriai elgiasi skirtingai – linkę teisinti savo žaidėjus ir kaltinti kitus. Teisėjams reikėtų kiek įmanoma vienodžiau vertinti situaciją. Atsakomybę turėtų prisiimti ir treneriai. Juk dažnai treneriai sako žaidėjams paryškinti kontaktą, kad būtų atkreiptas teisėjų dėmesys. Tačiau tai neatpalaiduoja teisėjų nuo būtinybės ieškoti tokios pozicijos, iš kurios būtų galima objektyviai vertinti situaciją, atskirti, kur yra visiška vaidyba, o kur vaidybos yra, tačiau puolėjas yra neteisus. Ir sušvilpus tokią pražangą verta įspėti gynėją, kad teisėjui jo pagalbos nereikia ir ateityje nesiimtų tokių priemonių.
Aišku, vienas dalykas surašyti taisykles ir interpretacijas ant popieriaus, kitas – visa tai realizuoti.
Nesportinės pražangos
Labai daug diskusijų seminaro metu kilo dėl nesportinių pražangų. Diskusijų daugiausia kyla dėl pražangų greito puolimo metu. FIBA politika nukreipta daugiau prieš taktines pražangas stabdyti greitą puolimą. Kad komandos galėtų parodyti gražų krepšinį – greitas atakas, dėjimus į krepšį ir panašiai. Tačiau vėl grįžtame prie realizacijos. Gaunu daug klausimų, net televizijos komentatoriai dažnai abejoja, ar už kokį nors menką kontaktą verta skirti nesportinę pražangą. Štai visai neseniai buvo sugriežtinta taisyklė, įpareigojanti skirti nesportinę pražangą, net jei kamuolio greitai puolantis žaidėjas dar nėra apvaldęs, tačiau pasimuša į priekį ir turi galimybę pelnyti taškus greitu puolimu. Anksčiau kamuolys turėdavo būti apvaldytas ir taisyklė dar leido kažkiek dėl kamuolio pakovoti. Dabar žaidėjas, kuris praranda kamuolį ir bando dėl jo kovoti, tokios galimybės praktiškai netenka.
Treneriai ir žaidėjai turėtų suprasti, kad teisėjas yra įspraustas į rėmus. Yra nesportinių pražangų apibrėžimai, interpretacijos, kurių arbitrai privalo laikytis. Ir net nedidelė pražanga greito puolimo metu, jei ji atitinka nustatytus kriterijus, privalo būti traktuojama kaip nesportinė.
Abipusė pražanga
Neseniai FIBA įteisino labai gerą pakeitimą. Iki šiol buvo, kad abipusė pražanga negalėjo būti skiriama, jei skyrėsi nuobaudos žaidėjams. Dėl to teisėjai praktiškai liovėsi skirti abipusę pražangą, nes tai labai apsunkino jos realizaciją ir vykdymą, ypač rungtynėse, kuriose nėra skubios peržiūros sistemos.
Cilindro principas
Anksčiau cilindro principas galiojo gynėjui. Dabar papildyta, ir puolėjui taip pat galioja cilindro principas – puolėjas turi teisę į savo cilindrą. Anksčiau gynėjas pats dažnai įlįsdavo į puolėjo cilindrą ir bet koks puolėjo pasisukimas, kontaktas būdavo traktuojamas kaip puolėjo pražanga. Dabar už tai pražanga skiriama gynėjui. Iš esmės daug kas nepasikeitė, nes apibrėžti grafiškai yra vienas dalykas, kitas dalykas – pamatyti tai aikštėje.
Ir čia yra subtilybių – pavyzdžiui, dėl alkūnių laikymo. Puolėjas gali suktis savo cilindre, jei jo dilbiai yra vertikaliai. Jei alkūnės išskėstos, greičiausiai pražanga bus skirta puolėjui, jei jis alkūnėmis užkabina varžovą. Labai daug priklauso nuo to, kaip teisėjas tai pastebi. Juk iš esmės nebūna, kad žaidėjai bėgiotų, nors keliais centimetrais nepažeisdami tos menamos cilindro ribos.
Trenerių pasiūlymai
Pasiūlymų nesitikėjome ir nelabai galime juos priimti – juk yra taisyklės. Nuskambėjo pasiūlymas teisėjauti teisingai ir gerai – tą ir stengiamės daryti. Svarbiausia, kad įvyko tas susitikimas ir turėjome progą pasikalbėti. Norėtume, kad taip būtų ir ateityje. Mums svarbu betarpiškai paaiškinti taisykles treneriams. Jų taisyklių suvokime tikrai yra baltų dėmių – tai parodė ir mūsų susitikimas. Jei parengtume vaizdo situacijas ir paprašytumėme jas įvertinti trenerių, rezultatas greičiausiai nebūtų teigiamas.
Kita vertus, trenerių diapazonas susitikimo metu buvo labai platus. Tikriausiai negalime reikalauti, kad vaikų lygyje teisėjaujantys teisėjai, dalis kurių net neturi licencijos ir važinėja su komandomis, teisėjautų kaip Eurolygos arbitrai. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo Rolandas Radvila, esame toje pačioje valtyje ir turime irkluoti ta pačia linkme. Svarbu, kad kalbėtumėmės, susikalbėtumėme ir žinotume, ko galime vieni iš kitų tikėtis.
Komentatoriai
Komentatoriai turėtų jausti atsakomybę už tai, ką kalba. Dabar LKL bent kartą per sezoną organizuoja susitikimą su komentatoriais. Lyg ir suprantame vieni kitus. Tačiau, ar tai noras pasakyti ką nors labai įdomaus, ar tai noras įtikti žiūrovui… Kartais prasprūsta neteisingi vertinimai. Mes nesakome, kad komentatoriai negali kritikuoti teisėjų – jie turi teisę pasakyti, kad teisėjas suklydo, jei jie žino, kad teisėjas suklydo. Liūdniausia, kai komentatorius pasako, kad teisėjas suklydo, nors jis buvo visiškai teisus. Komentatorius parodo, kad nežino taisyklės ir jos taikymo aplinkybių. Niekas jiems tuo metu negali pasakyti, kad komentaras neteisingas. Žiūrovas tai priima kaip tiesą ir ant teisėjų supila tuos nešvarumus.
Kitas dalykas – būna atvejų, kai teisėjai komunikuoja su sekretoriatu, komentatoriai sako, kad teisėjai nežino ką daryti. O juk arbitrams reikia rasti teisingą sprendimą, ištaisyti galimą stalelio klaidą, ypač rungtynėse, kuriose nėra skubios peržiūros sistemos.
Teisėjų asociacija norėtų, kad vyktų susitikimai su komentatoriais – visuomet tą siūlome, tik negalime jų priversti to daryti. Mes visoms lygoms taip pat nuolat siūlome surengti nemokamus seminarus lygų treneriams. Kol kas tik viena lyga tuo naudojasi – LKL. Kai sezonas įsibėgėja, atsiranda pageidavimų ir iš kitų lygų trenerių. Mes pasirengę tai daryti neatlygintinai. Ypač, kai dabar yra galimybių tai daryti nuotoliniu būdu, išvengiant įvairių sąnaudų.
FIBA Oficialių krepšinio taisyklių pakeitimai
Nuo 2020 m. spalio 1 d. įsigaliojo oficialių FIBA taisyklių pakeitimai. Jie skirstomi į pagrindinius (esminius) pakeitimus ir „kosmetinius“ (patikslinančius) pakeitimus.
Pagrindiniai taisyklių pakeitimai susiję su kontaktų tarp žaidėjų vertinimo kriterijais, siekiant, kad žaidimas būtų „švaresnis“, patrauklesnis žiūrovams:
Žaidėjas metimo procese (veiksme)
Skirtingai traktuojamas statinėje padėtyje esantis žaidėjas ir judantis žaidėjas, kurie, paėmę kamuolį į rankas, bando atlikti metimą ir prieš juos prasižengiama. Statinėje padėtyje esantis žaidėjas laikomas pradėjęs metimo veiksmą, kai jis pradeda kelti į viršų rankose laikomą kamuolį, siekdamas mesti jį į krepšį. Judantis žaidėjas laikomas pradėjęs metimo veiksmą, kai jis po driblingo (arba judesyje gavęs perdavimą) paima kamuolį į rankas (-ą) ir tęsiamu (nepertraukiamu) judesiu bando mesti kamuolį į krepšį.
Cilindro principas
Pakeitimas yra tas, kad cilindro principas galioja ir puolančiam žaidėjui, ir besiginančiam. Žaidėjas, nepažeidęs savojo cilindro, neturi būti kaltinamas ir baudžiamas pražanga dėl įvykusio kontakto.
Nesportinė pražanga
Patikslintas nesportinės pražangos (C4) apibrėžimas. Nebereikalaujama, kad atakuojantis žaidėjas jau būtų apvaldęs kamuolį. Kad būtų skirta nesportinė pražanga (C4) turi būti išpildytos trys sąlygos: 1) nėra varžovų komandos žaidėjo tarp atakuojančio žaidėjo, kamuolio ir krepšio (atvira erdvė); 2) atakuojantis žaidėjas juda varžovų krepšio link; 3) prieš jį prasižengiama iš šono arba iš nugaros.
Abipusė pražanga
Grįžta prie ankstesnės šios taisyklės interpretacijos. Kad būtų skirta abipusė pražanga, turi būti išpildytos keturios sąlygos: 1) abi pražangos – žaidėjų pražangos; 2) abi pražangos – fizinio kontakto pražangos; 3) abi pražangos padarytos dviejų varžovų prieš vienas kitą; 4) abi pražangos – tos pačios kategorijos, t.y. abi paprastos (asmeninės) pražangos, abi nesportinės ar diskvalifikacinės pražangos.
Patikslinantys pakeitimai:
Susižeidęs žaidėjas arba žaidėjas, kuriam suteikta pagalba
Žaidėjas, kuriam jo komandos nariai (treneriai, atsarginiai žaidėjai, lydintys asmenys), pakilę nuo savo komandos suolo, suteikia bet kokią pagalbą (nebūtinai medicininę), turi būti pakeistas.
Aktyviai peštynėse dalyvaujantis vyr. treneris
Jei peštynių metu vyr .treneris, nepadėjęs arbitrams įvesti tvarkos ir pats aktyviai peštynėse dalyvavęs, yra diskvalifikuojamas, tai protokole jam įrašoma tik D2.
Sekretoriato teisėjų pareigos
Didesnė dalis komunikavimo su aikštės teisėjais funkcijų atiteko laikininkui. Jis dabar atsakingas už žaidėjo pražangos numerio rodymą, pranešimą teisėjams apie žaidėjų keitimus, pranešimą dėl komandos pražangų limito išnaudojimą. Laikininko signalas gali skambėti tik kai kamuolys tampa nežaidžiamu ir kol yra nežaidžiamas.
SPS sistemos naudojimas
Pakoreguotas SPS naudojimo protokolas.
