Lietuvos krepšinio federacija (LKF) naujienas apie šią sporto šaką nuo šiol pateikia ir žurnale „Krepšinio namai“. Kartą į ketvirtį leidžiamame leidinyje yra apžvelgiamos Lietuvos rinktinių naujienos, LKF organizuojami projektai, dėmesys skiriamas krepšinio lygų aktualijoms bei šios sporto šakos asmenybėms.
Antrajame žurnalo numeryje buvo pristatyta Lietuvos krepšinio federacijos prezidento Arvydo Sabonio 2019 metų veiklos ataskaita, prisimintos vyrų, moterų ir jaunimo rinktinių vasaros stovyklos bei „Hoptrans“ 3×3“ turnyras. Savo mintimis apie jį dalinosi šios sporto šakos debiutantas Jonas Mačiulis, o dar negirdėtais pasakojimais apie Sidnėjaus olimpiadą nustebino tuometinis rinktinės narys Dainius Adomaitis.
Žurnale taip pat publikuojama rubrika „Trenerių kampelis“, kurioje pateikiami įvairūs treniruočių pratimai ir įžvalgos. Pateikiame šią publikaciją, o pilną žurnalo versiją galite rasti čia.
Žurnalas „Krepšinio namai“
„Reikia dešimties metų nepertraukiamų treniruočių, kad taptum savo srities meistru“
- Herbertas Simonas, Nobelio ekonomikos premijos laureatas, pažinimo psichologas
Siekiant, kad 22 jaunuolė arba jaunuolis taptų krepšinio meistru, jiems reikia pradėti gilintis į šio žaidimo paslaptis būnant jau 12 metų amžiaus. Juk būtent tuomet pradedame spėlioti, kas iš vaiko išaugs – gynėjas, krašto puolėjas ar centras? Tačiau kas vyksta iki 12 metų?
Viso pasaulio sveikatos srities mokslininkai sutaria – žmonija tampa vis sėslesnė ir vis daugiau žmonių kenčia nuo fizinio aktyvumo trūkumo sukeltų negalavimų. Tuo pačiu įvairių sporto šakų atstovai pastebi vis labiau ryškėjančią pernelyg ankstyvą vaikų specializaciją sporte. Šį paradoksą galima paaiškinti remiantis elementaria logika – mažėjant žmonių fiziniam aktyvumui, mažėja ir vaikų, turinčių savo amžiui privalomus judėjimo, reakcijos, koordinacijos bei erdvinio mąstymo įgūdžius. Todėl specialistai, konkuruodami tarpusavyje, stengiasi „prisijaukinti“ vaikus nuo pat ankstyvos vaikystės. Kas pirmesnis – tas gudresnis. Tačiau šiame „žaidime“ laimi tik vienetai (ir vaikai, ir sporto specialistai).
Dauguma sporto srities mokslininkų sutaria, jog krepšinis yra visapusiškai lavinantis sportas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad žaisdami žaidimus su krepšinio elementais vaikai lavina ir motorinius, ir pažinimo (kognityvinius) įgūdžius. Tad ramia sąžine galima sakyti, jog skatindami 6 metų vaiką žaisti krepšinį elgiamės gerai. Vis dėlto privalome itin atsakingai rinktis tokio vaiko krepšinio treniruotės formą ir turinį, nes norėdami gero galime pridaryti daug nepataisomos žalos.
Čia aptarsime 7-8 metų vaikų raidos ypatumus ir susipažinsime su krepšinio treniravimo gairėmis pradiniame krepšininkų ruošimo etape.
Raktiniai šio amžiaus tarpsnio žodžiai – „Aš žaidžiu, man labai smagu“. Visas mokymas turi būti pateiktas įvairių žaidimų forma. Reikia vengti monotoniškų serijų kartojimų, jas keičiant estafetėmis bei judriaisiais žaidimais (su abstrakčiomis užduotimis, veiksnių gausa ir įvairove).
Estafetė:
Estafetė gali būti komandinė arba individuali. Komandinėje estafetėje dvi arba daugiau komandų rungiasi tarpusavyje – komandų žaidėjai turi atlikti vienodą veiksmų seką, įveikti vienodas kliūtis ir atstumą. Individualioje estafetėje vaikai rungtyniauja tarpusavyje.
Estafetės moko vaikus drausmės ir atsakomybės. Tai gera priemonė įvairiems individualiems technikos elementams mokyti, lavinti kūno valdymą bei atletines savybes. Taip pat tai gali būti geras strategijos bei žaidimo analizės pradžiamokslis – vaikai stebi, analizuoja ir vertina varžovų žaidėjų pajėgumą, lygina su savo komandos narių sugebėjimais, planuoja žaidėjų startų eiliškumą.
Judrieji žaidimai:
Judrieji žaidimai, kaip ir estafetės, gali būti komandiniai ir individualūs. Komandiniuose žaidimuose varžosi dvi arba daugiau komandų. Individualiuose vaikai varžosi tarpusavyje.
7-8 metų vaikų treniruotės:
Kartai per savaitę: 2-3
Treniruotės trukmė: Iki 60 min.
Krepšinio technikos elementas: Kamuolio varymo, perdavimo ir judėjimo aikštelėje pradžiamokslis.
Atletinės savybės: Greitis, vikrumas, koordinacija, reakcija, lankstumas, pusiausvyra.
Pagal sporto mokslininkų rekomendacijas, 7-8 metų vaikai turi treniruotis 2-3 per savaitę. Viena treniruotė neturi viršyti 60 minučių. Krepšinis (kamuolio varymo, perdavimo ir judėjimo aikštelėje pradžiamokslis) turi sudaryti 20 proc. visos treniruotės, 30-40 proc. – judrieji žaidimai, 20-25 proc. – atletinis rengimas, 20-25 proc. – integruojanti dalis, kurios metu žaidimais, estafetėmis ir užduotimis siekiama lavinti kelias skirtingas savybes (pvz., kamuolio varymas, greitis, reakcijos greitis, koncentracija ir t.t.).
Baigdamas 8-us – pradėdamas 9-us metus vaikas turi lengvai ir greitai orientuotis krepšinio aikštelėje (žinoti aikštelės plotų specifinius pavadinimus, pažinti linijas), žinoti pagrindines krepšinio taisykles (pagrindinis krepšinio žaidimo tikslas, komandos samprata, linijų reikšmė, žingsnių taisyklė, varžovų krepšys, savas krepšys). Mokėti staigiai sustoti, pakeisti bėgimo kryptį, kaitalioti bėgimo greitį. Mokėti varytis kamuolį (kaire ir dešine ranka), perduoti kamuolį nuo grindų viena ranka nuo klubo (kaire ir dešine ranka), perduoti tiesų perdavimą nuo peties (kaire ir dešine ranka).
Priedai
60 min. treniruotės pavyzdys:
7 min. apšilimas – tai kūno temperatūros pakėlimas, raumenų, sausgyslių, bei širdies-kraujagyslių sistemos parengimas fiziniam krūviui. 7-8 metų vaikų apšilimą gali sudaryti smagios užduotys su krepšinio kamuoliu, teniso kamuoliuku. Žaidžiama poromis, po vieną.
7 min. – vikrumas, koordinacija, orientacija. Pavyzdžiui, smagus „parkūras“ su ritmo kopėtėlėmis (šuoliukams, žingsneliams), barjeriukais (peršokimui, perlipimui, pralindimui), kilimėliais (ritimuisi, ropojimui), žymėjimo juosta (pusiausvyrai), grindų žymekliai (guminės pėdutės, rankutės, „blynai“, skaičiai – pusiausvyrai, koordinacijai, reakcijai)
5 min. – judrusis žaidimas.
10 min. – kamuolio varymo pradžiamokslis. Sumušti kamuolį į grindis ir, suplojus delnais vieną kartą, sugauti. Didinti sumušimų kartus (priklausomai nuo vaikų pasiekto lygio), rodyti pirštais sumušimų kartus. Aikštelėje primėtyti guminių skaičių – vaikai turi sumušti reikiamą skaičių kartų vis ant kito skaičiaus. Skaičiai gali būti dviejų spalvų – viena spalva dešinei rankai, kita – kairei.
5 min. – individuali estafetė. Mokymasis sustoti. Vaikai turi sustoti lanke po bėgimo visa jėga. Bėgimas privalo būti visa jėga ir neviršyti 7 sekundžių. Keisti starto ženklą (švilpukas, ištartas skaičius, spalva, parodytas skaičius pirštų) ir starto būdą (iš sėdimos padėties, gulint ant pilvo, ant nugaros).
5 min. – judrusis žaidimas.
10 min. – apjungianti estafetė, arba judrusis žaidimas. Naudojami treniruotėje atlikti veiksmai – kamuolio varymas ir sustojimas po greito bėgimo.
5 min. – treniruotės apibendrinimas. Aptariama ko mokėmės, kas buvo svarbiausia, kas patiko, kas
buvo sunkiausia.
Žaidimų pavyzdžiai:
Judrusis žaidimas „Kėdės”.
16 žaidėjų (gali kisti)
16 kamuolių (priklausomai nuo žaidėjų skaičiaus)
13 kėdžių (skaičius gali kisti, priklauso nuo žaidėjų skaičiaus).
Pasirengimas:
Žaidėjai su kamuoliais stovi ant šoninių linijų vieni prieš
kitus. Aikštelėje išdėliojama 13
kėdžių, viena kėdė padedama centriniame rate.
Eiga:
Po signalo žaidėjai bėga su kamuoliu į priešingą aikštės pusę ir užmina ant šoninės linijos, kas keli žingsniai mušdami kamuolį į grindis – vieną kartą kaire ranka, kitą – dešine. Po antro signalo žaidėjai turi paliesti savo kamuoliu bet kurią kėdę. Likęs be kėdės žaidėjas gauna 1 baudos tašką. Baudos taškai sumuojami viso žaidimų metu. Žaidėjas, kuriam pavyko paliesti centre esančią kėdę, gali nubraukti jau turimą baudus tašką. Laimi žaidėjas, neturintis baudos taškų arba turintis jų mažiausiai.
Galimi variantai:
Žaidėjai gali kamuolius ridenti, varyti silpnesne ranka, kas 2 mušimai turi pakeisti „V” būdu ranką. Įvedus papildomus signalus, žaidėjai turi keisti bėgimo kryptį, varytis atbulomis, šuoliuoti ir t.t.
Sudėtingesnis variantas – žaidėjams varant kamuolį treneris iškelia į viršų vieną ranką su tam tikru skaičiumi ištiestų pirštų (pvz., 2) – tai reiškia, kad žaidėjai turės paliesti dvi kėdes ir tik tada paliesti arba atsisėsti į laisvą kėdę.
Žaidimas „Tritaškio zona”:
16 žaidėjų
16 kamuolių
11 kėdžių
8 kūgeliai
Pasirengimas: žaidėjai su kamuoliais stovi trijų taškų zonose (po lygiai kiekvienoje pusėje). Kėdės sudedamos aplink centrinį ratą. Ant galinės linijos pastatomi kūgeliai. 
Eiga: Po signalo žaidėjai pradeda varyti kamuolį, stengdamiesi jį vienas kitam išmušti. Kamuoliui kirtus trijų taškų liniją, žaidėjas atlieka 1 atsispaudimą ir tęsia žaidimą. Po signalo žaidėjas turi paimti kamuolį, paliesti bet kurį kūgelį savo
pusėje ir paliesti arba atsisėsti į bet kurią laisvą kėdę ties centriniu ratu. Likęs be kėdės žaidėjas gauna 1 baudos tašką ir
atlieka 2 šuoliukus iš gilaus pritūpimo. Žaidimas tęsiamas komandoms pasikeitus aikštelės pusėmis. Laimi žaidėjas, kuris neturi baudos taškų arba jų turi mažiausiai.
Galimi variantai: Po antro signalo pastatyti ant grindų savo kamuolį, paimti bet kurį kitą kamuolį, bet ne savo, paliesti kūgelį ir suspėti užimti kėdę centre. Taip pat galima paliesti 2 kūgelius ir imti bet kurį kamuolį, tik ne savo ir ne savo artimiausio kaimyno.
Sudėtingesnis variantas: Varyti kamuolį be sustojimų silpnesne ranka, po signalo pirma pataikyti savo kamuoliu į krepšio lentą (vėliau būtinas ir pataikymas), sugauti, varyti ir paliesti kūgelį laisva ranka, tada varytis, pataikyti į lentą kitoje pusėje ir tik tada atsistoti centre padėtą laisvą lanką.
Komandinio judriojo žaidimo pavyzdys.
„Pintinė“
16 žaidėjų
16 kamuolių
8 kūgeliai
12 kupstelių
11 kėdžių
2 kamuolių „pintinės“ (kamuolių laikymo krepšiai)
Pasirengimas: 2 komandos priešingose aikštelės pusėse. Šiuo atveju 8 žaidėjai vienoje, 8 – kitoje aikštelės pusėje. Kiekvienas turi po kamuolį. Nurodytoje schemoje matomas pavyzdys, kaip gali būti išdėliojamas inventorius. Pastatoma po 4 kūgelius ant tritaškio linijos ir 6 kupstelius įvariose vietose, ant linijų susikirtimų. Tiesiai po krepšiu pastatomos „pintinės” (kad po taiklaus metimo kamuolys įkristų į pintinę).
Eiga: Po signalo žaidėjai savo pusėse varo kamuolį ir prie kiekvieno kūgelio keičia kamuolio varymo kryptį „V” būdu. Ties kupsteliu žaidėjai gali keisti varymo kryptį bei varymo ranką norimu būdu (arba tiesiog aplenkti varant kamuolį tolimesne ranka). Svarbu, kad žaidėjai jaustų erdvę ir vienas kitam netrukdytų. Po signalo kiekvienas turi varytis kamuolį silpnąja ranka, stipriąja ranka paliesti artimiausią kūgelį, nesustojant varytis kamuolio įmesti jį į „pintinę”, nubėgti į centrą ir atsisėsti arba paliesti ant centro linijos esančią laisvą kėdę. Žiedų skaičius turėtų būti nelyginis, kad lengviau išaiškintų nugalėtojus. Komanda, kurios žaidėjai užima daugiau kėdžių, gauna 1 tašką. Žaidimas tęsiamas komandoms pakeitus aikštelės puses.
Galimi variantai: Jei vienas švilpukas – paliesti kūgelį kaip įprasta, jei du
švilpukai – pasikeisti su bet kuriuo draugu kamuoliu ir tik tada paliesti kūgelį.
Sudėtingesnis variantas: Būtina pataikyti vieną arba daugiau metimų; metimas negali būti atliekamas iš baudos aikštelės; savo aikštelės pusėje reikia pataikyti iš baudos aikštelės, o varžovo pusėje – iš už baudos aikštelės ribų.
Apibendrinimas:
– Pagrindinis tikslas – visapusiškas vaikų lavinimas. Dominuojančios atletinės savybės: greitis, vikrumas, koordinacija, reakcija, pusiausvyra, lankstumas. Tai daroma per įvairiapuses nuotaikingas užduotis (estafetės, judrieji žaidimai), kurių metu maksimalios vaiko pastangos trunka iki 7 sekundžių.
– Pagrindis uždavinys – išmokti rungtyniauti, varžytis (krepšinis, rankinis, tinklinis, futbolas, žolės riedulys ir pan.).
- Krepšinis užima ne daugiau 20 proc. treniruotės. Kamuolio varymo, perdavimo bei judėjimo krepšinio aikštelėje pradžiamokslis.
Patarimai treneriams:
- Dirbti mažesnėmis grupėmis, kad kuo daugiau trenerio dėmesio tektų kiekvienam vaikui. Trumpėtų prastovos, dėmesio išlaikymo spragos;
- Ugdyti vaikų norą rungtyniauti, varžytis. Kiek įmanoma dažniau žaidimuose, estafetėse, užduotyse skatinti nugalėtojus (teisė mesti paskutinį treniruotės metimą, tapti savaitės kapitonu, pirmuoju trenerio padėjėju ir pan.) ir skirti dėmesį pralaimėtojams (skatinti nepasiduoti ir patarti, kaip tobulėti, mokyti įveikti nusivylimą ir pyktį);
- Geriausiai išmokstama tai, kas sukelia teigiamas emocija. Mokomus krepšinio elementus reikia įkomponuoti į žaidimus ir estafetes. Tačiau neverta persistengti – paprastos gaudynės taip pat yra nuostabus įrankis būsimojo krepšininko ugdymui;
- Būkite žvalūs – kad ir kas nutiktų! Visi žino, kad gera nuotaika užkrečia. Tačiau dažnai pamirštama, jog toks pat užkrečiamas yra ir pesimizmas.
