Lukas Malinauskas, www.basketnews.lt
Į Europos elitą sugrįžti niekaip negalinčiai Lietuvos moterų rinktinei reikia ne tik naujo vyr. trenerio, tačiau ir naujo ateities plano. Arvydo Sabonio dviejų kadencijų tikslas stipriausias šalies moteris matyti olimpinėse žaidynėse liko nepasiektas, nors 2015-aisiais lietuvaitės liko per metimą nuo vietos atrankoje.
Negana to, 2015-ųjų Europos čempionatas Lietuvai tapo paskutiniu, kuriame teko dalyvauti. Nuo tada moterų rinktinė praleidžia jau trečią turnyrą paeiliui, kai iki tol per dešimtmetį pasitaikė tik du tokie atvejai.
Sabonis artėjantį rudenį perleis LKF prezidento portfelį naujam šalies krepšinio generolui, tačiau kokią išeitį moterų rinktinei mato beveik dešimtmetį federacijos būstinėje pradirbusi komanda?
Generalinis direktorius Mindaugas Špokas su tinklalapiu „BasketNews.lt“ pasidalijo preliminariu planu, subrendusiu kolektyvinėse diskusijose.
Paskata – čempionatas Lietuvoje
2019 m. Senajame žemyne sidabru sutviskusi šešiolikmečių rinktinė tapo šviesuliu Lietuvos moterų krepšinio padangėje.
Dvi vicečempionės – Justė Jocytė ir Audronė Zdanevičiūtė – jau apsivilko nacionalinės komandos marškinėlius nepasisekusioje atrankoje į 2021 m. Europos čempionatą, o netolimoje ateityje kartų kaitą išgyvenančios rinktinės durys turėtų atsiverti ir daugiau ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje bei už Atlanto karjeros siekiančioms merginoms.
Jos artimiausiais metais sulietų pamatą, nuo kurio moterų rinktinė vėl mėgintų atsispirti į Europos elitą. Špokas neabejoja, jog šis procesas dar gali užtrukti, tačiau vertindamas situaciją ir pabrėždamas svarbą išlaikyti talentingą jaunimą krepšinyje, siūlo paskatinimu tapti galinčią išeitį rengti Europos čempionatą.
Teisė organizuoti pirmenybes lietuvėms garantuotų vietą turnyre, iš kurių regimas kelias į išsvajotąsias olimpines žaidynes. Taikinys – 2027-aisiais vyksiantis Europos čempionatas. Tarp šešiolikos komandų užėmus pirmąsias penkias vietas, garantuojami kelialapiai į 2028 m. olimpiados atranką.
„Olimpinio komiteto, švietimo, mokslo ir sporto ministerijos tikslai – kad visi turėtume olimpiečius. Mūsų matymas – kaip tai galime pasiekti, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ sakė Špokas. – Rinktinės pagrindą turime: vicečempionės mergaitės atitinka europinį lygį, Europos čempionate dukart buvo įveikta Prancūzijos rinktinė, kuri – flagmanas moterų krepšinyje. Užnugaryje liko Ispanija, o su Rusija (finale – aut. past.) galbūt pritrūko jėgų.
Panelės tikrai yra aukšto lygio ir dar augančios, kopiančios karjeros laiptais. Tikslas – kad jos matytų teisingus sprendimus ir viziją. Jeigu jos girdės, kad bus reikalingos ir tame čempionate galės ne tik debiutuoti, bet ir pasirodyti, siekti išėjimo į kitą etapą. Merginoms neįpūtus motyvacijos, jos greitai gali pakeisti savo kelią.
Jos išskirtinai gerai mokosi ir pabaigus mokslus neturės problemų įsilieti į visuomenę besidarbinant į gerai apmokamus darbus. Nubrėžus tikslą, ko siekiame, joms pačioms būtų paskata prisidėti prie moterų krepšinio puoselėjimo savo kantrybe ir darbu.“
Tokiu pat keliu visai neseniai mėgino eiti Latvija, tačiau bandymas buvo nesėkmingas. 2019 m. Europos čempionatą kartu su Serbija rengusios latvės aštuntfinalyje pralaimėjo Švedijai ir pasirodymą baigė galutinėje rikiuotėje užimdamos vienuoliktąją vietą.
Ar kaimynių pavyzdys neatrodo pernelyg trapus?
„Aišku, vienos rungtynės gali nulemti viską, bet tai – momentas, kai iš savęs padarai viską. Tai gali tapti papildoma motyvacija parodyti, jog moterų krepšinis gali būti gyvenimo būdas, puikus produktas. Sudėjus mūsų dabartinių kartų krepšininkių mozaiką į visumą, gaunasi fantastinė komandėlė.
Nebūtų tik palengvinimas, būtų įtampos nuėmimas. Supraskime, kad mūsų rinktinė atrankoje visuomet startuos iš trečio krepšelio. Paskutiniu atveju atrankoje Turkija iš antro krepšelio ir Serbija iš pirmo krepšelio dar nebuvo patys blogiausi variantai. Ispanija ar Prancūzija būtų buvę blogiau, nes jos yra ryškiai dominuojančios šalys.
Viskas prasideda nuo tikėjimo. Ar mūsų krepšinio bendruomenė, pasisakanti apie moterų krepšinį, yra pasiryžusi ir tiki, jog 2028 m. galima patekti į olimpines žaidynes? Ir nuo tada prasideda visa investicija per artėjančius ciklus“, – kalbėjo Špokas.
Mokestis už teisę rengti dviejų grupių – 8 iš 16 komandų – Europos čempionatą siekia apie pusę milijono eurų. Pridėjus organizavimo kaštus, bendra suma gali siekti apie 700-800 tūkst. eurų.
Tiesa, LKF generalinio sekretoriaus teigimu, noro rengti čempionatą Lietuvoje išpildymas nebūtų paprastas, o lobizmu tiek Lietuvoje, tiek „FIBA Europe“ valdyboje reikėtų užsiimti kuo anksčiau.
Pastarajam organui Špokas priklauso iki 2023 metų, o 2025 m. ir 2027 m. Europos čempionatų rengėjai gali paaiškėti prie nueinančios kadencijos.
„Kad suprastume, koks tai yra lobizmas, Ukraina, Rusija ir Švedija šiai dienai nėra gavę teisės organizuoti moterų čempionatų, nors stengiasi labai stipriai ir turi valstybinę pagalbą. Jas nukonkuravo šiemetinės čempionato rengėjos Ispanija ir Prancūzija, – tęsė Špokas. – Reikėtų partnerystės, pavyzdžiui, kaip ispanai ir prancūzai ėjo į bendradarbiavimą. Manau, mums reikėtų ieškoti sąlyčio taškų su Švedija, kad šiame regione galėtume kelti moterų krepšinį ir kartu dirbti kaip partneriai organizuojant grupės varžybas – dvi grupes jie, dvi – mes.“
Tereikia šiaudo užsikabinti?
Istorinis 2019-ųjų sidabras Europos jaunučių čempionate tapo laiku atliktos investicijos vaisiumi. Lietuvos šešiolikmetės 2017 m. Senojo žemyno pirmenybėse liko keturioliktos ir teoriškai turėjo iškristi į B divizioną, tačiau vietą tarp stipriausių išsaugojo LKF užsitikrinta teisė 2018-aisiais rengti čempionatą Kaune.
Lietuvės namuose organizuotame turnyre nenuvertė kalnų ir liko vienuoliktos, bet išsaugojo vietą A divizione, o, svarbiausia, – patirties pasisėmė trys jaunesnės žaidėjos – Urtė Čižauskaitė, Audronė Zdanevičiūtė ir Rusnė Augustinaitė, vėliau tapusios sidabrinės rinktinės vedlėmis.
Dar kur kas anksčiau – 2017-aisiais, federacija „Talentų kartos“ dalyvių pagrindu, tuomet penkiolikmetes, komandą išleido į Europos jaunimo krepšinio lygos (EYBL) turus.
„U16 rinktinę daug kas nurašo sėkmei, bet nueitas kelias nebuvo pasiektas sprigto judesiu, – tvirtino Špokas. – Kuo geriau žaidžia dabartinės mergaitės, tuo yra didesnis galvos skausmas, kur perkelti karjerą, nes tiek JAV universitetai, tiek Europos taurės ir Eurolygos komandos neduoda joms ramybės.
Jos – tokio pat lygio ar netgi geresnės už to paties amžiaus prancūzes, todėl skautų akys krypsta į mūsų perspektyvias mergaites. Jau yra produktas, kuris tinkamas visiems – Europos klubams ir NCAA sistemai.“
Europos moterų čempionatas Lietuvoje taptų istoriniu renginiu, o tuo pačiu ir stipria socialine žinute, tikina Špokas. Apsilankęs Senojo žemyno elitas leistų bendruomenei pamatyti moterų krepšinį kitomis spalvomis ir siekti didesnio įsitraukimo.
„Tikslas, visų pirma, būtų populiarinti moterų sportą, o tada moterų krepšinį, užimtumą kaip patrauklią laisvalaikio priemonę, – sakė Špokas. – Jeigu koncentruotumėmės ne į bilietus, jog iš to užsidirbtume, o darytume kaip skatinimą, jog mokyklos ir darželiai galėtų ateiti nemokamai stebėti rungtynes. Tada būtų kita pridėtinė vertė. Valstybėje išleidžiama daug pinigų panašioms programoms.“
Potencialus vyr. treneris
Moterų rinktinė liko be vairininko, kai Mantas Šernius po nepasisekusios atrankos į 2021 m. Europos čempionatą antrąkart atsistatydino iš posto.
Ateities nacionalinę komandą lipdant aplink sidabrines šešiolikmetes, pagrindiniu kandidatu užimti vyr. trenerio postą laikomas istorinį rezultatą nukalęs Vilius Stanišauskas, kuris po įspūdingo pasirodymo su U16 ekipa 2019-aisiais prisijungė prieš Šerniaus štabo rinktinėje.
33-ejų jaunas specialistas pastarąjį sezoną „Huawei Moterų lygoje“ darbavosi su LCC tarptautinio universiteto komanda, prieš tai treniravo Klaipėdos „Fortūnos“ moterų komandą. Klaipėdietis 2014-2015 m. sezone Eurolygoje kovojusio „Neptūno“ trenerių štabe talkino Kaziui Maksvyčiui.
Be Stanišausko, tarp kandidatų – ir daugiau pavardžių.
„Visų pirma, šiam darbui matome Stanišauską, nes jis su U16 rinktine parodė, ką gali, merginos tiki juo. Vilius daug investuoja į savo tobulėjimą ir jam patinka šitas darbas. Toliau yra Jurgita Štreimikytė-Virbickienė, kuri taip pat žino žaidėjas, dirba su jaunaisiais talentais, yra daug pasiekusi ir turi autoritetą.
Rokas Kondratavičius, kuris su silpnesne „Aisčių-LSMU“ komanda pernai laimėjo titulą, ir mes matome, ką jis yra nuveikęs. Visi jie yra įrodę darbais, o ne žodžiais. Taip pat yra eilė kitų specialistų, kurie yra pajėgūs dirbti. Nenurašyčiau nė vieno“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ dėstė Špokas.
Vis dėlto paskutinį kadencijos etapą, Tokijo olimpinių žaidynių ciklą, pasitinkanti LKF valdžia savojo kandidato Vykdomajam komitetui siūlyti nebeketina. Pasak Špoko, tai būtų neteisinga, kaip ir primesti įsipareigojimus rengti čempionatą.
„Prabuvęs aštuonerius metus savo pozicijoje, matau sprendimo būdą, kuris – racionaliausias, – tikino Špokas. – Tokie yra mūsų kolektyvo pasvarstymai, o kaip matys kiti LKF kandidatai, man pačiam bus įdomu išgirsti. Svarbu, jog nebūtų pamiršti moterų rinktinės iššūkiai, taip pat yra 3×3 komanda. Mes strategiją dėliojamės, bet nėra racionalu jos pateikti kaip faktą ateinančiam naujam prezidentui. Mūsų įžvalgos gali būti kaip sufleris, ką būtų galima padaryti geriau.“
Lietuvos moterų rinktinės žaidėjų bazė:
| Karta | Žaidėja | Komanda |
| 2005 m. | Justė Jocytė | Vilerbano ASVEL (Prancūzija) |
| 2004 m. | Gerda Raulušaitytė | Vilniaus „Kibirkštis-VKM“ |
| 2004 m. | Rusnė Augustinaitė | Montverdo akademija (JAV) |
| 2004 m. | Ugnė Sirtautaitė | Vilniaus „Kibirkštis-VKM“ |
| 2003 m. | Audronė Zdanevičiūtė | Vilniaus „Kibirkštis-MRU“ |
| 2003 m. | Urtė Čižauskaitė | Monpeljės BLMA (Prancūzija) |
| 2003 m. | Dominyka Gerkytė | Vilniaus „Kibirkštis-VKM“ |
| 2002 m. | Simona Visockaitė | Lutherano vid. mokykla (JAV)* |
| 2002 m. | Elzė Motekaitytė | Virdžinijos Sandraugos universitetas (JAV) |
| 2001 m. | Justina Miknaitė | Vilniaus „Kibirkštis-MRU“ |
| 2001 m. | Brigita Sinickaitė | Kauno „Aistės-LSMU“ |
| 2001 m. | Dominyka Paliulytė | Klaipėdos „Neptūnas“ |
| 1999 m. | Livija Sakevičiūtė | Vilniaus „Kibirkštis-MRU“ |
| 1999 m. | Karolina Kazočiūnaitė | Kauno „Aistės-LSMU“ |
| 1998 m. | Gabija Meškonytė | Adanos „Basket“ (Turkija) |
| 1998 m. | Laurita Jurčiūtė | LCC tarptautinis universitetas |
| 1997 m. | Laura Juškaitė | Valensijos „Basket“ (Ispanija) |
| 1996 m. | Daugilė Šarauskaitė | Pėčo PINKK (Vengrija) |
| 1992 m. | Laura Miškinienė | Gdynės ARKA (Lenkija) |
| 1992 m. | Monika Grigalauskytė | pertrauka dėl asmeninių priežasčių |
| 1992 m. | Kristė Timofejeva | Vilniaus „Kibirkštis-MRU“ |
| 1992 m. | Santa Baltkojienė | Liepojos „Liepaja/LSSS“ (Latvija) |
| 1991 m. | Eglė Šikšniūtė | Izmito „Belediyespor“ (Turkija) |
| 1990 m. | Gabrielė Šulskė | Vilniaus „Kibirkštis-MRU“ |
| 1990 m. | Giedrė Labuckienė | Žironos „Spar“ (Ispanija) |
| 1990 m. | Marina Solopova | Satu Marės „CS Municipal“ (Rumunija) |
| 1989 m. | Gintarė Petronytė | Venecijos „Umana Reyer“ (Italija) |
| 1989 m. | Kamilė Nacickaitė | Polkovicės CCC (Lenkija) |
* susisaistė su Pensilvanijos universitetu.
