Lietuvos krepšinio rinktinė trečią kartą per COVID-19 pandemijos laikotarpį turės beveik šiltnamio sąlygas. Lygiai po pusantro mėnesio prasidės Tokijo olimpinių žaidynių atrankos turnyras – „burbulas“ ir vėl organizuojamas Lietuvoje. Savos „Žalgirio“ arenos sienos, galbūt ir garsesnis savų žiūrovų palaikymas, pajėgiausia komandos sudėtis – ar Dariui Maskoliūnui pavyks susidoroti su iškelta užduotimi ir išvesti rinktinę į olimpiadą?
Birželio 29 – liepos 4 d. Kaune vyksiantis olimpinės atrankos turnyras – jau trečias Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) varžybų „burbulas“, kurį per metus priima Lietuva.
Rudenį ir žiemą Vilniuje buvo organizuojami 2022-ųjų Europos čempionato atrankos varžybų „burbulai“, kuriuose šeimininkė ir favoritė Lietuvos rinktinė turėjo itin daug vargo su Danijos krepšininkais ir bilietą į čempionatą nugvelbė tik pačią paskutinę sekundę. Iš ketverių namie žaistų rungtynių lietuviai laimėjo trejas, o lemiamas prieš danus – 1 taško persvara 77:76.
Tikimasi, kad ketverias rungtynes Lietuvos rinktinė žais ir olimpinėje atrankoje Kaune. Dvejas grupėje ir dvejas – atkrintamosiose varžybose, pusfinalyje ir finale. Finalą laimėti bus privaloma, nes tik turnyro nugalėtojams atiteks vienintelis kelialapis į Tokiją. A grupėje lietuviai varžybas pradės su Venesuelos ir Korėjos rinktinėmis, o B grupėje žais Slovėnija, Lenkija ir Angola.
„Iš savo pusės mes padarėme viską, kad rinktinė turėtų geriausias sąlygas. Keblioje COVID-19 situacijoje žaisti namie ir, tikėkimės, su savo sirgaliais – geresnio būdo patekti į olimpines aš nesugalvočiau. Palyginkime situaciją su graikų padėtimi, kurie atranką žais Kanadoje. Daug sudėtingiau ir dėl logistikos, ir dėl kitų aspektų. Mūsų tikslas buvo padėti įgyti komandai tam tikrą pranašumą, o dabar tikimės, kad ir rinktinė padarys tai, kas nuo jos priklauso – kad gerai sužais tas ketverias rungtynes – būtent tiek jų ir laukiame. Bet turime nepamiršti, kad gerbti reikia kiekvieną varžovą“, – Delfi laidoje „Krepšinio zona“ kalbėjo vienas iš atrankos varžybų organizatorių, Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Špokas.
Dar iki pandemijos pradžios federacija išpardavė 30 proc. bilietų į šį renginį, tačiau vėliau prekybą teko stabdyti. Net ir dabar situaciją dėl žiūrovų arenoje gaubia nežinomybė, nors M. Špokas įžvelgia šviesą tunelio gale.
„Faktas, kad dabartinė situacija su 150 žmonių arenoje netenkina nieko. FIBA jokių specialių reikalavimų netaiko – kiekvienoje šalyje (be Lietuvos, atrankos turnyrai vyks Kanadoje, Serbijoje ir Kroatijoje) į arenas galės patekti tiek žmonių, kiek leis tuometinės vietos taisyklės. Tačiau mes realistiškai galvojame, kad birželio pabaigoje „Žalgirio“ arenoje jau galės būti užpildyta 75 proc. vietų. Kreipsimės į Vyriausybę, tikimės, kad su galimybių pasu žmonėms duris į varžybas atsivers“, – svarstė jis.
Jei su žiūrovais susijęs klausimas tiesiogiai priklausys ir nuo epidemiologinės situacijos šalyje, kiek kitokius klausimus gali tekti spręsti pačiai Lietuvos rinktinei ir jos trenerių štabui.
D. Maskoliūnas rinktinės kandidatų sąrašą, kuriame turėtų būti 14-16 krepšininkų pavardės, paskelbs kitą savaitę, o į pirmąją stovyklą prieš olimpinę atranką lietuviai rinksis lygiai po mėnesio. Visgi gali susiklostyti tokia situacija, kad stovyklą teks pradėti be paties vyriausiojo trenerio ir jo asistento Tomo Masiulio.
Abu Šarūno Jasikevičiaus pagalbininkų pareigas „Barcelonos“ komandoje atliekantys lietuviai gali užtrukti Ispanijoje, jei šios šalies čempionato atkrintamosiose varžybose prireiks maksimalaus rugntynių skaičiaus. Tokiu atveju į Lietuvą jie iškeliauti galėtų tik birželio 16-ąją – likus mažiau nei 2 savaitėms iki atrankos pradžios.
„Manau, kad tai tik teorinis variantas. Bet jeigu taip ir nutiktų, D. Maskoliūnas turi dar du asistentus – „Žalgiryje“ dirbantis Evaldas Beržininkaitis darbus rinktinėje galės pradėti vos tik LKL sezonui pasibaigus, Benas Matekvičius gali dirbti net ir dabar. Tai tik darbų paskirstymo ir technikos klausimas, – tvirtino M. Špokas.
Kovo pradžioje kalbėjęs, kad rinktinėje su savo patarimais būtų laukiamas ir pats Š. Jasikevičius, tai vertina tik kaip teorinį variantą.
„Aišku, džiaugtumėmės, kad jis su savo patirtimi prisidėtų, kad prisidėtų ir fiziškai. Bet aš manau, kad ir dabar, dirbant Barselonoje, tarp lietuvių trenerių kyla daug diskusijų ir apie rinktinės žaidimą, ir apie olimpinę atranką. Manau, kad Šarūnas savotiškai dalyvauja rinktinės ruošime. Bet kuriuo atveju, dabar apie tai kalbėti dar anksti – laukia ir Eurolygos finalo ketvertas, ir Ispanijos čempionato finišas – visiems suprantama, kad dabar pagrindininė trenerio koncentracija“, – svarstė pašnekovas.
Anot M. Špoko, federacija deda visas pastangas, kad rinktinės treniruočių stovykloje D. Maskoliūnas galėtų išvysti ir savo akimis įvertinti neseniai Lietuvos pilietybę atgavusį 22-ejų Igną Brazdeikį.
Orlando „Magic“ komandai NBA lygoje atstovaujančiam 198 cm ūgio puolėjui teliko susitvarkyti biurokratinius formalumus, o sezonas jam apskritai baigsis po kelių dienų, nes „Magic“ nebeturi galimybių patekti į atkrintamąsias varžybas.
„Liko tik biurokratinė finišo tiesioji, Ignas oficialiai jau yra Lietuvos pilietis, jam tik tereikia turėti fizinį pasą, kurį Ignas pasidarys atvykęs į Lietuvą arba JAV konsulate. Visgi JAV konsulate tai padaryti sudėtingiau, nes užtruktų siuntimas. Todėl vienas iš variantų Ignui – pasidaryti pasą atvykus į Lietuvą, prieš rinktinės stovyklą. Mūsų tikslas – matyti jį rinktinės stovykloje jau šiais metais“, – neslėpė M. Špokas. Anot jo, I. Brazdeikiui gavus pasą LKF jį greitai registruotų būtinose FIBA sistemose, jokių kliūčių kilti nebeturėtų.
Kada į treniruočių stovyklą galės pradėti rinktis kiti rinktinės žaidėjai, priklausys nuo sezonų klubuose trukmės. „Žvelgiant į kalendorių ir likusias rungtynes situacija tokia, kad Ignas šiuo metu galėtų būti pirmas žaidėjas, galintis atvykti į stovyklą“, – šyptelėjo M. Špokas.
Prieš olimpinę atranką Lietuvos rinktinė sužais trejas kontrolines rungtynes – birželio 18 ir 24 d. mūsiškiai „Žalgirio“ arenoje žais su Dominikos Respublikos rinktine, o birželio 22 d. ten pat – su Rusija. Abi šios komandos vėliau taip pat dalyvaus olimpinėje atrankoje, tačiau kitose šalyse.
Pirmasis oficialus atrankos mačas įvyks birželio 29-ąją, kai Lietuvos rinktinė susirems su Venesuela.
Nors „ant popieriaus“ Lietuvos rinktinė turės pajėgiausią sudėtį tarp šešių Kaune susirinksiančių komandų, paskutiniai jau minėti rezultatai Europos čempionato atrankoje tiek tarp eilinių krepšinio gerbėjų, tiek tarp krepšinio pasaulio atstovų pasėjo daug nerimo.
M. Špokas neslėpė, kad komandos žaidimu atrankoje nebuvo patenkinti ir LKF vadovai, tačiau pažymi, kad dabar rinktinės sudėtis bus visiškai kitokia ir D. Maskoliūnui pavyks rasti bendrą kalbą su žaidėjais.
„Federacijos tikslas – surinkti geriausius žaidėjus, kad treneriams teliktų galvos skausmas, kaip laimėti tas ketverias rungtynes. Bet faktas, kad esame sunerimę, nes rezultatai tikrai netenkino. Tikrai norisi, kad laimėtume lengviau, kad nereikėtų stebėti tos finalinės dramos. Žiūrint iš kitos pusės, čia krepšinis, sportas, ne viską nuspėsi. Galbūt bus lengviau, nes atvažiuoja kito kalibro krepšininkai, tačiau juos sumobilizuoti per trumpą laiką irgi bus tikras iššūkis. Tiek treneriai, tiek žaidėjai turi atlikti savo darbą – aš nemanau, kad jiems buvo malonu laimėti tokiu būdu, kaip tai įvyko Europos čempionato atrankoje. Laimė, kad bent taip laimėjome, nes kolegos latviai apskritai liko už borto. Mūsų fenomenas buvo tas, kad anksčiau rengdavome pusantro-dviejų mėnesių pasirengimo stovyklas, per kurias „užkraudavome žaidėjus“, atrinkdavome taktikas ir išrinkdavome geriausią dvyliktuką. Dabar to laiko nebėra. Reikia adaptuotis ir trenerių štabui, palaikysime jį ir palinkėsime sėkmės“, – pažymėjo M. Špokas.
Primename, kad kelialapius į Tokijo olimpinių žaidynių vyrų krepšinio turnyrą jau turi JAV, Japonijos, Argentinos, Ispanijos, Australijos, Prancūzijos, Irano ir Nigerijos rinktinės.
Dar keturios komandos paaiškės per atrankos varžybas, vyksiančias keturiose skirtingose šalyse.
Plačiau „Krepšinio zonoje“ galite išgirsti apie ilgamečio LKF prezidento Arvydo Sabonio galimybes likti federacijoje, pačios organizacijos virtuvę ir prie pabaigos pamažu artėjantį Krepšinio namų projektą.
