19 kartų paeiliui laimėjusi Kauno „LSU-Kauno“ komanda lemiamoje sezono dvikovoje gavo rimtą pasipriešinimą iš Vilniaus universiteto krepšininkių, tačiau patirtimi nugalėjo jaunesnes oponentes bei įsirašė 20-ąją pergalę ir pirmenybes baigė nesuklupusi.
Po pergalės kauniečių vyr. trenerė Rasa Kreivytė pripažino, kad jeigu iki tol čempionate vieną po kitos skynė lengvas pergales, tai finale prieš VU merginas reikėjo paprakaituoti.
„Visų pirma, tai jums būtų liūdna žiūrėti, jeigu sudaužytume varžoves į vienus vartus. Reikėjo padaryti labiau įtemptas rungtynes, aišku, mes nesistengėme tokių daryti. Visą sezoną mes su nuliu pralaimėjimų praėjome ir pagaliau atėjo tokia komanda, kuri davė kovą ir buvo labai sunku.
Mūsų merginoms nesigavo tai, ką jos galėjo padaryti, įsivėlėme į kovą. Nepakrito tritaškiai, kuo mūsų komanda labai pasižymi. Praradus pasitikėjimą svarstyklės pradėjo svyruoti“, – po pergalės kalbėjo strategė.
1997 metų Europos čempionė taip pat pridėjo, jog tai buvo pačios sunkiausios rungtynės šiame sezone.
„Manau, kad taip, tikrai pačios sudėtingiausios. Momentais nepažinau savo komandos, ji buvo išsiderinusi, tačiau kai to labiausiai reikėjo, žaidėme kaip komanda, o ne pavieniais veiksmais“, – pripažino trenerė.
Paklausta, kaip sezono metu pavyko išlaikyti koncentraciją bei nepatirti nė vieno pralaimėjimo, R. Kreivytė išskyrė kai kurių žaidėjų norą pirmą kartą laimėti čempionių titulą.
„Viso sezono metu buvo sunku, bet šiandien ypač. Buvo visko, nesusikalbėjimų tarpusavyje taip pat. Kaip ir kiekvienose rungtynėse, banguotumas neišvengiamas, šiandien ypač buvo sunku. Aišku, mes turėjome daugiau tokių patyrusių žaidėjų, bet patyrusios žaidėjos taip pat nervinasi ir jaudinasi.
Jeigu paklaustumėte, kiek žaidėjų iš mūsų komandos yra laimėjusios čempionių titulą – viena gal tik ranką pakeltų. Visoms šitas finalas buvo svarbus. Aišku, vilnietės neturėjo, ko prarasti ir davė labai gerą kovą“, – mintimis dalijosi trenerė.
Ar kova iki paskutinių minučių turėjo kažką bendro su atsipalaidavimu? „LSU-Kauno“ vairininkė nesutiko ir prasitarė, jog jos auklėtinės turėjo senų skolų.
„Ne, šitą tikrai atmetame. Merginos buvo man skolingos titulą, nes eilę finalų tai viena, tai kita pastoja, laukiasi vaikučio. Prieš dvejus metus N. Birietienė iškėlė vestuves per finalą. Užtat ji su kaupu ji man atsidėkojo“, – su šypsena veide prisiminė trenerė.
Sezono uždangai nusileidus, R. Kreivytė buvo dėkinga savo auklėtinėmis bei neužmiršo tų, kurios negalėjo padėti dėl traumų.
„Noriu padėkoti savo žaidėjoms. Ir toms, kurios šiandien buvo, ir toms, kurios negalėjo padėti. Be jų komandos nebūtų. Visos žaidėjos man yra svarbios ir visoms labai nuoširdžiai dėkoju. Taip pat sveikinu ir varžoves, davus tikrai gerą kovą. Noriu padėkoti ir Lietuvos krepšinio federacijai. Pagaliau išėjome iš savo urvų ir turime gražią šventę“, – baigė trenerė.
