1998-aisiais Kauno „Žalgiris“ laimi Europos taurę ir pirmą kartą klubo istorijoje patenka į Eurolygą, o po metų Miunchene ją iškart ir laimi. Šalia istorinio triumfo – pergalių architektas Šabtajus Kalmanovičius.
Šeštoje „Krepšinio namų“ dokumentikos dalyje, kurią galite pamatyti per naujos kartos televiziją „Go3“, dėmesys skiriamas Lietuvos krepšinio klubų augimui Europos akyse.
Miunchene „Žalgirio“ triumfą gyvai stebėjęs Vilniaus „Lietuvos ryto“ savininkas Gedvydas Vainauskas artimai susipažino su Š. Kalmanovičiumi, kurio gyvenimas – vertas filmo.
„Šabtajus iki šiol yra neįminta mįslė, – „Krepšinio namų“ dokumentikos šeštoje dalyje pasakojo G. Vainauskas. – Paskutinis mano susidūrimas su juo buvo Maskvoje, supratau, kad jis buvo tikrai įtakingas, nes man Kremliuje pravedė ekskursiją, parodė jį iš vidaus.“
Kelių metų Š. Kalmanovičiaus buvimą prie komandos įvertino ir 1999-aisiais Eurolygoje su „Žalgiriu“ triumfavęs Darius Maskoliūnas.
„Visa pradžia link didžiųjų „Žalgirio“ pergalių prasidėjo su trenerio Jono Kazlausko ir amžinatilsy Šabtajaus Kalmanovičiaus atėjimu, – kalbėjo D. Maskoliūnas. – Viskas prie Šabtajaus buvo aukščiausiame lygyje, skraidydavome su užsakytais lėktuvais ir gyvendavome prabangiausiuose viešbučiuose. Atlyginimai nevėluodavo, viskas buvo kaip sviestu patepta.“
Erickas Elliottas – legendinis „Lietuvos ryto“ legionierius, tačiau tik Š. Kalmanovičiaus dėka amerikietis atsidūrė Vilniuje, „Krepšinio namų“ dokumentikoje atskleidžia G. Vainauskas.
„Šabtajus norėjo būti žinomas ir garsus, kad jį aplink visi girtų. Jis pasiūlė mums Elliottą, bet iškėlė sąlygą – pasakė, kad būtų gerai, jog į finalą Miunchene atvyktų Lietuvos premjeras ir paklausė, ar galiu tai padaryti.“, – premjero Gedimino Vagnoriaus atvykimą į Miuncheną prisiminė G. Vainauskas.
Š. Kalmanovičiaus kelias „Žalgiryje“ baigėsi iškart po didžiausios pergalės – Kaune gimęs verslininkas nepaaiškinęs priežasčių paliko klubą ir tapo Rusijos moterų krepšinio mecenatu.
„Žinant, kuo jis vertėsi Maskvoje, Šabtajus buvo visai kito kalibro žaidėjas, nei reikalingas Lietuvai“, – jo vadovavimo pabaigą Kaune vertino G. Vainauskas.
Po kelių sunkių metų Eurolygoje, „Žalgiryje“ sužibo viltis – 2003-iųjų vasarą, atmetęs Portlando „Trail Blazers“ pasiūlymą, į klubą grįžo legenda Arvydas Sabonis.
„Jei reikėtų, būčiau dar galėjęs pažaisti metus, bet viskas buvo aišku, artėjo laikas baigti. Labai sunku buvo įeiti į formą, o už „Žalgirį“ reikėjo dar sužaisti. Pasėdėti ant suolo – ne mano stilius“, – sprendimą palikti NBA prisiminė A. Sabonis.
Sabo jėgą paskutiniame karjeros sezone spėjo pajusti tuomet dar augantis „Lietuvos ryto“ talentas Robertas Javtokas, kuriam įspūdžiai išlikę iki šiol.
„Kai jį dengiau, tik nuo jo noro priklausė, kiek jis įmes taškų, – dvikovas su A. Saboniu prisiminė R. Javtokas. – Jausdavausi kilometru atsilikęs ir tik įsivaizduodavau, kokio jis gerumo buvo savo laiku – jei ne traumos, Holivude būtų palikęs pėdą. Statistikos gali būti Valančiūno ar Domanto geresnės, bet nemanau, kad jie kada nors bent bus šalia Sabo.“
„Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ triumfo akimirkos, kontroversiški kauniečių vadovai, A. Sabonio didybė. Visa tai pamatysite bendro Lietuvos krepšinio federacijos, „TV3“ ir „Go3“ projekto „Krepšinio namai“ dokumentikos šeštoje dalyje.
Originalaus turinio dokumentikos ciklą „Krepšinio namai“ mūsų šalies žiūrovai gali stebėti naujos kartos televizijoje „Go3“. Iš viso bus parodyta 10 dalių, skirtų Lietuvos krepšinio šimtmečiui.
