Šalies pasididžiavimas – Krepšinio namai sparčiai kyla. Aistruoliai, nesvarbu, kokiame pasaulio kampelyje bebūtų, kviečiami įsiamžinti simbolinėje krepšinio aikštelėje.
Liko nedaug laukti Dar praėjusių metų liepą Nemuno ir Neries santakoje, tarp Kauno Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir Šv.Jurgio kankinio bažnyčių styrojusios konstrukcijos toli gražu nepriminė būsimos krepšinio šventovės. Aptvertoje teritorijoje sukosi „YIT Lietuva” bendrovės darbininkai su šalmais ir kranas, o drauge su Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentu Arvydu Saboniu tąkart sukinėjomės lauke. Užlipti į antrą aukštą nebuvo galimybės, nes darbininkai tuo metu liejo grindis. Per aštuonis mėnesius būsimų Krepšinio namų vaizdas gerokai pasikeitė, o rangovai skaičiuoja, kad iki darbų pabaigos beliko maždaug pusmetis. Jei niekas nepakiš kojos, kaip tai įvyko pirmame etape dėl archeologinių kasinėjimų, rugsėjį Lietuvos krepšinio namuose planuojama LKF metinė-ataskaitinė konferencija.
„Svarbiausia nepainioti, kad statinys ir muziejaus technologinė dalis yra du skirtingi dalykai”, – pastarasis, anot LKF generalinio sekretoriaus-direktoriaus Mindaugo Špoko, bus įrengtas iki 2022-ųjų, kai Lietuvos krepšinis švęs savo šimtmetį. Tais metais Kaunas garbingai neš Europos kultūros sostinės vėliavą, o krepšinio aistruoliai minės kitą ypatingą sukaktį.
„Krepšinio pradininkas Lietuvoje – Steponas Darius. 1922 m. balandžio 23-iąją jis žaidė pirmose Lietuvos istorijoje krepšinio rungtynėse. Taigi, ši data laikoma šalies krepšinio gimtadieniu”, – istorijos puslapius vertė M.Špokas.
Interaktyvi ekspozicija
Tuo metu VšĮ „Krepšinio namai“ direktorė Živilė Belejevaitė supažindino su vizija, kaip atrodys jau užbaigtas pastatas. Prie įėjimo į Krepšinio namus visus svečius sveikins Jamesas Naismithas. Pagal pirminį sumanymą, krepšinio pradininkas stovės netoli ąžuolo, kurį puslankiu apglėbė variu dengtas statinys. Teritorijoje toliau liks augti ir kiti medžiai, kurie suteiks namų jaukumo pojūtį. Toks esą buvo architekto Gintauto Natkevičiaus sumanymas.
„Štai šioje vietoje bus registratūra”, – įžengusi per pagrindines duris, Ž.Belejevaitė stabtelėjo aikštelėje, kur žingsnį ateityje sulėtins visi muziejaus lankytojai.
Iš čia bus galimi du keliai. Pirmasis ves į kavinę, antrasis – į akademinės valandos ekskursiją po muziejų. Pastarasis, Krepšinio namų direktorės skaičiavimais, užims maždaug 70 proc. vieno moderniausių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje pastato erdvių. Antrame aukšte bus įrengta istorinė interaktyvi ekspozicija. Salės centre stovės konsolė su ekranais, kurie muziejaus lankytojams pasakos ne tik pasaulinę krepšinio raidą, bet ir perkels juos į krepšinio aikštelę ar pasodins tribūnoje šalia aistringiausių sirgalių. Čia pat bus išrikiuoti ir pagrindiniai Lietuvos krepšinio trofėjai, iškovoti tarptautiniuose turnyruose ir menantys skambiausias pergales.
„Mes planavome ekskursiją pradėti nuo pirmojo aukšto, bet mūsų partneriai, pasaulinio lygo savo srities profesionalai – Ralph Appelbaum Associates (RAA), pasiūlė kitą variantą – iš antro aukšto leistis žemyn. Mes šiai puikiai idėjai pritarėme”, – ekskursiją po įrenginėjamas erdves tęsė Ž.Belejevaitė.
Persikels administracija
Pirmajame aukšte pagal projektą stovės penkios interaktyvios žaidimų stotelės, kuriose lankytojai galės išmėginti savo reakciją, šoklumą ar rankos taiklumą. Krepšinio namų direktorė neabejojo, kad gerų emocijų čia pasisems ir vaikai, ir suaugę lankytojai. Beje, toje pačioje erdvėje bus organizuojamos konferencijos, įvairūs kultūriniai renginiai, pristatymai. Lietuvos krepšinio namų erdvėse kiekvieną savaitę vyks ir krepšinio veteranų susibūrimai.
„Planuojame, kad didžiojoje salėje tilps apie 200 žmonių”, – dėl tokio skaičiaus, anot Ž.Belejevaitės, buvo sugriežtinti vėdinimo ir priešgaisrinės saugos reikalavimai.
Beveik 2 tūkst. kv. m krepšinio namuose jau yra liftas, skirtas neįgaliesiems. Pastato rūsyje baigiami įrenginėti sanitariniai mazgai ir erdvė, skirta sandėliavimui. Dar praėjusiais metais čia buvo atkastos nedidelio senovinio mūrinio namo rūsio liekanos, kurias buvo nuspręsta išsaugoti. Lauke ruošiama automobilių stovėjimo aikštelė.
„Eime toliau”, – sparčiu žingsniu ekskursijos vedlė pakilo iš pirmo į antrą aukštą.
Čia, anot Ž.Belejevaitės, bus įrengti keli kabinetai, konferencijų salė, virtuvė, tualetai ir dušas. Erdviose patalpose įsikurs visa LKF administracija ir prezidentas.
Ieško maisto operatorių
VšĮ „Krepšinio namų“ planuose ne tik muziejus, bet ir jaunimo ugdymas – pirmoji šalyje e.sporto mokykla, vasaros stovyklos
„Planuojame dirbti su 12–18 metų moksleiviais, tačiau, atsiradus poreikiui, mielai užsiimtume ir su jaunesnėmis grupėmis, tarkim, nuo septynerių metų”, – Ž.Belejevaitė vylėsi, kad duris atvėrus krepšinio namams, moksleiviai mieliau varstys jas, nei mins didžiųjų prekybos centrų ar kompiuterinių salonų slenksčius.
Planuojama, kad per 2–3 metus čia turėtų apsilankyti visi Lietuvos moksleiviai, o pažintis su šalies krepšininkais ir jų pasiekimais pastūmėtų link asmeninių pergalių. Nesvarbu, ar sporte, ar moksle.
„Daug kartų girdėjome klausimą, kodėl tokie namai kyla Kaune”, – darsyk priminęs istorines aplinkybes ir dabarties realijas, M.Špokas neabejojo, kad Kaunas buvo geriausias pasirinkimas, kaip ir Nemuno ir Neries santakos bičiulystė. Aplankę Lietuvos krepšinio namus ir juose esantį muziejų, pasimėgavę geru maistu ir nuostabiu vaizdu kavinės terasoje ar viduje, lankytojai gaus tarsi papildomą paketą – pažintį su bent keliomis išskirtinėmis miesto vietomis: Kauno pilimi, Vyčio skulptūra, popiežiaus Jono Pauliaus II paminklu, kunigų seminarija, Rotušės aikšte, o ir „Žalgirio” arena nuo Santakos g. 11-uoju numeriu žymėtos vietos ranka pasiekiama.
„Beje, jei jau prakalbome apie gerą maistą, pradėjome maisto operatoriaus paieškas ir esame atviri įvairiems pasiūlymams”, – paklausta, kokia virtuvė jos manymu geriausiai derėtų šioje aplinkoje, Ž.Belejevaitė įsivaizdavo jaukų šeimyninį pasisėdėjimą. Be skubos, su skania kava ir geru maistu.
Vardinės trinkelės
Pradžią krepšinio namų statybai davė Kauno miesto savivaldybė, suteikusį sklypą ir įrengusi dalį pamatų. Tolesnius darbus tęsia ir rėmėjų ieško LKF.
„Esame labai dėkingi visiems, kurie jau prisidėjo prie šio projekto. Be jų indėlio nebūtų įmanoma įgyvendinti visų turimų idėjų”, – Všį Krepšinio namai direktorė vardijo visus prisidėjusiuosius.
Tarp krepšinio mecenatų ir Arvydas Sabonis , ir jo sūnus Domantas, Jonas Valančiūnas, akcinė bendrovė „Aksa”, degalinių tinklas EMSI, UAB koncernas SBA, broliai Arvydas ir Rimvydas Povilaičiai, UAB „Kautra”, UAB „Enerstenos grupė” ir kiti.
Kiekvienam paaukojusiam buvo išsiųsta padėka, o prisidėjusieji didesnėmis sumomis bus įamžinti Krepšinio namų atminimo sienoje prie įėjimo. Anot Krepšinio namų direktorės, projektui iš viso surinkta 2,2 mln. eurų.
Krepšinio namų kieme planuojama įrengti simbolinę krepšinio aikštelę, o jos grindinį iškloti 6 tūkst. žalvarinių trinkelių. Šimtą jų RAA pasiūlė skirti Lietuvos krepšinio legendoms, likusiose galės įsiamžinti visi šiai sporto šakai neabejingi žmonės. Nesvarbu, gyvena jie Lietuvoje ar anapus Atlanto.
„Tai puiki proga ne tik įamžinti save, bet ir savo draugus ar giminaičius”, – daugiau informacijos, anot Ž.Belejevaitės, visi norintys ras puslapyje www.parama.krepsinionamai.lt.
Straipsnį parengė: „Kauno dienos“ žurnalistė Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė
