Pasibaigus šių metų „Vikruolių iššūkiui“, aktyviausios projekto dalyvės buvo apdovanotos ypatingu prizu – galėjo praleisti dieną su Kaune stovyklaujančia Lietuvos moterų krepšinio rinktine.
„Čia yra vikruolių didysis prizas, – apie projektą kalbėjo LKF moterų krepšinio projektų vadovė Lina Brazdeikytė. – Karantino metu vyko vikruolio iššūkiai, kurių metu mergaitės siuntė man savo video – kaip jos atlieka tam tikrus pratimus, užduotis. Buvo apdovanotos pačios aktyviausios trys mokyklos – Klaipėdos krepšinio mokykla, Ukmergės sporto centras ir Vilniaus krepšinio mokyklos mergaitės.“
Į Kauną atvykusios mergaitės gali ne tik stebėti moterų nacionalinės ekipos treniruotes, tačiau ir pačios jose dalyvauti, bendrauti ir klausti dominančių dalykų, taip iki galo susipažįstant su rinktinės virtuve iš vidaus.
„Jos atvyksta į moterų rinktinės stovyklą ryte, stebi treniruotę. Kalbasi su žaidėjomis, treneriais ir pačios turi galimybę išbandyti savo jėgas kartu su moterų rinktinės žaidėjomis aikštelėje – gauti patarimus iš rinktinės trenerių, pačių žaidėjų.
Po to kartu prie vieno stalo su žaidėjomis pietauja. Tada vykstame į Krepšinio namus, aplankome visą mūsų krepšinio virtuvę. Yra paruošiami užkandžiai lauko terasoje ir jos lauko aikštyne turi dar vieną treniruotę su moterų rinktinės atletinio rengimo treneriu“, – apie mergaičių dieną pasakojo L. Brazdeikytė.
Pasak jos, „Vikruolių iššūkio“ projektu siekiama mergaitėms pristatyti profesionalios krepšininkės gyvenimo ypatumus, kuriuos galima pasiekti tik daug ir sunkiai dirbant.
„Pagrindinis tikslas yra parodyti, kas jų laukia ateityje, jeigu jos ir toliau lankys treniruotes, jeigu jos klausys ir toliau klausys trenerių ir sąžiningai dirbs. Tai yra ta vyšnaitė jų kelio gale – kas tai yra krepšininko gyvenimas, kas yra profesionali krepšininkė, kaip iš tikrųjų atrodo, iš vidaus.
Mergaitėms pernai darėme tokį pato projektą – atsiliepimai patys geriausi tiek iš mergaičių, tiek iš tėvelių. Tėveliai taip pat lydi mergaites. Sulaukiam daug klausimų iš tėvelių, nes yra daug įsisenėjusių baimių – kad mergaitės užaugs didelės, jei krepšinį lankys, kad čia grubus sportas. Kai pabendrauja su žaidėjomis, su treneriais, pamato viską iš vidaus ir sako: „Velnias, niekad negalvojau, kad taip gali būti.“ Tai toks labiau švietėjiškas projektas“, – pasakojo L. Brazdeikytė.
