Autorius: Lukas Malinauskas, www.moterulyga.lt
Lutherano vidurinėje mokykloje pirmuosius metus praleidusi kaunietė dvyliktą klasę pasitiko jau būdama užtikrinta dėl kito karjeros žingsnio, susisaistydama su Pensilvanijos universitetu.
Ji paskutinį etapą mokykloje dėl COVID-19 pandemijos pradėjo mokydamasi nuotoliniu būdu iš Lietuvos, o laukiančioms kovoms aikštelėje ruošiasi sugrįžusi į B diviziono batalijas.
Šiame turnyre 2018-2019 metais ryškiai spindėjusi S. Visockaitė du sezonus iš eilės buvo naudingiausia pirmenybių žaidėja, o persikėlus į JAV, sklandžiai įsiliejo ir visiškai naujoje aplinkoje.
Anksčiau laiko pasibaigusiame 2019-2020 m. sezone 18-metė ne kartą sulaukė MVP laurų, taip pat buvo pripažinta viena geriausių Niujorko salos, Long Ailendo, vidurinių mokyklų čempionato žaidėja. Jos atstovaujama Lutherano mokykla JAV reitinge rikiavosi šešta ir pateko į valstijos finalinį etapą, tačiau galimybę kabintis į titulą atėmė pasaulį sukausčiusi COVID-19 pandemija.
S. Visockaitė džiaugėsi, jog tokį sėkmingą pirmųjų metų žygį Amerikoje įvertino ne vienas universitetas, o tai lietuvei suteikė galimybę rinktis.
„Sulaukiau labai daug susidomėjimo ir tai buvo viena iš priežasčių, kodėl gana ilgai užtrukau priimdama savo galutinį sprendimą, – universiteto pasirinkimą komentavo S. Visockaitė, 2021-ųjų rudenį pasinersianti į verslo ekonomikos studijas. – Svariausios priežastys buvo, kad universitetas yra pirmame NCAA krepšinio divizione, turi labai gerą ir stiprią krepšinio programą, yra labai stiprus akademiškai, kadangi priklauso „Ivy“ lygai, pasižyminčiai prestižinėmis studijomis. Tai man yra labai svarbu, nes visuomet siekiau puikių rezultatų ne tik krepšinyje, bet ir mokslo srityje. Sprendimas buvo sunkus, ir prireikė nemažai laiko jį priimti, bet jis atėjo tiesiai iš širdies ir be jokių abejonių esu užtikrinta, kad tai man tinkamiausia vieta.“
Pirmieji metai už Atlanto S. Visockaitei suteikė didžiulę patirtį – tiek psichologinę, tiek krepšinio praktikos. Jaunoji krepšininkė tikina pradėjusi stipriau vertinti ją supančius žmones ir turimas galimybes Lietuvoje, o išmoktas savarankiškumas pasitarnavo brandesniam požiūriui į gyvenimą.
Tuo metu krepšinio aikštelėje, įvertindami demonstruojamą potencialą, JAV treneriai suprojektavo žaidėjos ateities profilį. 187 cm ūgio puolėja buvo nukreipta į sunkiosios krašto puolėjos vėžias, nors Lietuvoje bene daugiausiai jai tekdavo žaisti centro pozicijoje.
„Aš ir treneriai supratome, jog centro pozicijai esu per žema, todėl tiek mano, tiek jų tikslas buvo padėti man tapti kuo universalesne sunkiosios krašto puolėjos žaidėja, – pasakojo S. Visockaitė. – Treneriai man labai padėjo aikštelėje įgyti pasitikėjimo savimi, leisdavo mesti tolimus metimus, apsižaidinėti gynėjas iš perimetro, nes būnant Lietuvoje sunkiai sekdavosi tai pritaikyti savo žaidime. Taip pat padėjo tobulinti įvairius individualius įgūdžius, tokius kaip kamuolio varymas, perdavimas bei metimas iš distancijos.“
Slūgstant pirmajai koronaviruso bangai, į Lietuvą gegužę grįžusi kaunietė vylėsi atstovauti šaliai Europos jaunių (iki 18 metų) čempionate, bet Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) galiausiai atšaukė visus jaunimo turnyrus.
Krepšininkė visą vasarą paskyrė individualiam darbui su Andriumi Vaicekausku ir tėčiu Arūnu Visocku, olimpinių žaidynių bronzininku bei ilgamečiu Kauno „Žalgirio“ krepšininku. Ji kartu su kitomis jaunomis žaidėjomis pirmąkart buvo pakviesta į Manto Šerniaus treniruojamos Lietuvos moterų rinktinės stovyklą, kur sėmėsi patirties iš darbo su geriausiomis šalies krepšininkėmis.
S. Visockaitė rudens pradžioje turėjo pakelti sparnus į JAV, bet planus sugriovė vėl pasaulį paralyžiavęs koronavirusas ir mergina užsiliko Lietuvoje, bet be krepšinio neužsibuvo. Savo auklėtinės situaciją žinojusi Kauno „Žalgirio“ krepšinio mokyklos trenerė Sandra Čižauskienė pasiūlė prisijungti prie B diviziono komandos, į kurią krepšininkė sugrįžo pirmose rungtynėse surinkdama 22 taškus ir atkovodama net 24 kamuolius.
„Prieš rungtynes gerokai jaudinausi, labai norėjau sugrįžimą pradėti komandos pergale bei tiesiog pasimėgauti tuo, ką darau, tai padėjo man susikaupti, – įspūdžiais dalijosi S. Visockaitė. – Pasibaigus rungtynėms net negalvojau, kad pasiekiau dvigubą dublį, kai man pasakė, buvau labai nustebusi. Labai geras jausmas sugrįžti.
Maniau, kad pasižaidimas man padės dar geriau pasiruošti artėjančiam sezonui Amerikoje, bet dėl dabartinės situacijos pasaulyje veikiausiai teks sužaisti dar ir daugiau rungtynių, todėl visai nesigailiu sutikusi.“
Lutherano mokykla mokslo metus pradėjo siūlydama pavasarį taikytą nuotolinį mokymosi būdą, tuo metu krepšinio treniruotės – apribotos, vis dar neaišku, ar už Atlanto įvyks krepšinio sezonas. Geresnes sąlygas šiuo metu sportuoti Lietuvoje turinti S. Visockaitė aktyviai palaiko ryšį su amerikiete trenere Christina Raiti ir laukia signalo grįžti į Niujorko salą.
