Lietuvos krepšinis nuolat garsėjo puikiais krepšinio teisėjais. Jau tarpukario Lietuvoje buvo keturi FIBA tarptautinės kategorijos teisėjai, o per visą Lietuvos krepšinio istoriją tokių teisėjų būta virš trisdešimt. Vienas garsiausių Lietuvos krepšinio teisėjų – Romualdas Brazauskas – 2010 m. buvo apdovanotas FIBA auksiniu švilpuku. Per karjerą šis arbitras teisėjavo Europos, pasaulio čempionatuose, Olimpinių žaidynių finaluose ir Eurolygos finalo ketverto turnyruose.
„Krepšinio teisėjų rengimas Europos kontekste, deja, nėra sistemingai vystomas. Tačiau galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje turime tikrai labai stiprią struktūrą. Jos pagrindą, be jokios abejonės sudaro Lietuvos krepšinio teisėjų asociacija, vadovaujama prezidento Kęstučio Pilipausko. Asociacija taip pat vienija visą eilę labai sunkiai dirbančių organizacijų ir žmonių, užtikrinančių, kad teisėjavimo lygis ir teisėjų kiekis Lietuvoje augtų, – pažymėjo LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas. – Noriu pasidžiaugti, kad per pastaruosius kelis metus pavyko stabilizuoti teisėjų skaičiaus augimą, ypatingai jaunųjų teisėjų. Teisėjų trūkumas ypatingai buvo jaučiamas šalies periferijoje, kuomet turėjome situacijas, kai komandos žaisdavo ne tada, kai nori, bet tada, kai teisėjas gali. Todėl pastarąjį laikmetį ypatingai daug investavome į teisėjų darbo apmokėjimą, ypač Moksleivių krepšinio lygoje. Gali atrodyti, kad 10 ar 20 eurų vienų rungtynių biudžeto padidėjimas nėra daug, tačiau viso sezono kontekste tai virsta į dešimtis ar net šimtus tūkstančių.“
Šiuo metu 133 narius vienijančios Lietuvos krepšinio federacijos teisėjų asociacijos (LKF TA) prezidentas Kęstutis Pilipauskas pritaria darbo sąlygų gerinimo būtinybei, norint pritraukti jaunų teisėjų.
„Mažėjantis jaunų krepšinio teisėjų skaičius yra visos Europos problema. Tai buvo akcentuojama ir neseniai vykusio FIBA Europos padalinio techninės komisijos posėdžio metu. Jauni teisėjai, pradėję dirbti, iškart susiduria su negatyvia aplinka – agresyviu krepšininkų tėvų elgesiu, sirgalių, trenerių spaudimu, saugumo neužtikrinimu. Tai lemia, jog nemažai jų iškart meta tokį užsiėmimą. Niekas šiais laikais nemėgsta būti apšaukiamas, – pagrindinius iššūkius vardino Kęstutis Pilipauskas. – Pridėkime dar menką darbo užmokestį, kurio kartais net neužtenka kuro išlaidoms padengti, ir turime situaciją, kurioje labai sunku rasti motyvuojančių veiksnių.“
Pagrindinėms šalies krepšinio lygoms (LKL, NKL, RKL) aptarnauti, pasak K. Pilipausko, užtenka apie 100 teisėjų. Tačiau būtina rengti teisėjų rezervą, kuris įgūdžius tobulintų mėgėjų ir moksleivių krepšinio lygose. Techniniu teisėjų rengimu užsiima krepšinio teisėjų mokyklos. Tokių šiandien Lietuvoje yra keturios – Vilniaus krepšinio teisėjų mokykla, Kauno krepšinio teisėjų akademija, Šiaulių krepšinio teisėjų mokykla ir Sūduvos regiono krepšinio teisėjų akademija. Nuo šio sezono oficialiai veiklą pradės ir Klaipėdos krepšinio teisėjų akademija.
„Džiaugiamės, kad aktyviau veiklą vystyti pradėjo krepšinio teisėjų mokyklos. Kaune veikianti akademija – didžiulis Juozo Barkausko nuopelnas, taip pat atsirado naujos iniciatyvos Marijampolėje ir Klaipėdoje, – pasakojo LKF TA prezidentas. – Tikrai sveikintinas buvo LKF požiūris ir iniciatyva dalyvauti teisėjų derybose tiek su RKL, tiek su moksleivių lyga. Visų bendromis pastangomis pavyko pagerinti teisėjų darbo sąlygas ir užmokestį, kas lėmė augantį teisėjų skaičių ir kylančią kvalifikaciją.“
LIDL-MKL Kauno regiono vyr. teisėjas Rimas Navickas prisimena, jog prieš keletą metų teisėjų darbo apmokėjimo įkainiai buvo tokie maži, kad niekas nebenorėjo teisėjauti.
„Eiti dirbti vakarais po darbo, savaitgaliais, aukoti laiką su šeima ir už tai gauti 14 eurų atlygį, sudėtinga buvo rasti tam argumentų, – buvusią situaciją apibūdino R. Navickas. – Jeigu ankstesnės kartos jaunimą dar galima būdavo įkalbėti, kad pakentėtų kurį laiką, kabintųsi su viltim vėliau, aukštesniame lygyje uždirbti normalų atlygį. Tai dabar tokios istorijos nebemotyvuoja, visi nori uždirbti čia ir dabar.“
Kasmet keliamas Lietuvos moksleivių krepšinio lygos teisėjų apmokėjimo įkainis (iš pradžių pakelta iki 18-os eurų, vėliau iki 24, o nuo ateinančio sezono atlyginimas sieks 30 eurų už vienas rungtynes) leido stabilizuoti situaciją. Teisėjauti grįžo net ir anksčiau tokią veiklą metę jaunieji teisėjai.
Pajūrio teisėjų atstovas ir LIDL-MKL Klaipėdos regiono vyr. teisėjas Rytis Baguževičius taip pat pripažįsta, jog jaunųjų teisėjų rengimas susiduria su nemenkais iššūkiais. Kalbėdamas apie Žemaitijos regiono būklę, R. Baguževičius pažymi ir emigracijos veiksnius, kuomet jaunimas išvyksta į Vilnių, Kauną studijuoti.
„Daug negatyvo, tėvai filmuoja, viską fiksuoja, išvadina negražiais žodžiais. Taip išeina, kad jaunas teisėjas, iki kol užsiaugina storą odą, jis neturi teisės klysti, – svarstė R. Baguževičius. – Šiuolaikinė jaunoji karta sprendžia, ar jiems verta tai patirti ir išgyventi, šiais laikais jie turi daugiau pasirinkimų.”
Šiemet trečiosios jaunųjų krepšinio teisėjų laidos mokymus pradėsianti Kauno krepšinio teisėjų akademija, teisėjų ruošimui pasitelkia teorinės ir video medžiagos analizavimą, darbą krepšinio salėje ir specialų fizinį parengimą.
„Mūsų tikslas yra paruošti teisėją taip, kad atėjęs į rungtynes jis ne mokintųsi jų metu ar semtųsi patirties, bet būtų pilnavertis rungtynių dalyvis ir tinkamai vadovautų procesui, – pažymi Kauno krepšinio teisėjų akademijos vadovas Juozas Barkauskas. – Būdavo laikai, kai ateidavo norintys teisėjauti vaikinai ir jiems sakydavo, rytoj rungtynės, ateik su apranga, švilpuku ir galėsi teisėjaut. Tarsi natūrali atranka, kuriam patiks, pavyks, tas ir liks. Tačiau tikrai dideli šansai, kad neturėdamas patirties, pasiruošimo, po kelių rungtynių jaunuolis pamato, jog tai ne jam ir išeina.“
J. Barkauskas džiaugiasi, kad pastaruoju metu norinčių teisėjauti atsiranda vis daugiau ir daugiau. Viena to priežasčių – su jaunimu dirbantys žinomi, garsūs šalies teisėjai.
„Mokiniams rodome įvairias žaidybines situacijas, teisėjų sprendimus – gerus ir blogus, ir jie mato realius pavyzdžius, supranta, kad visi klystame ir esame žmonės. Einame per pozityvo modelį, – pasakojo J. Barkauskas. – Ateityje tikimės suvienodinti visų šalies regionų mokyklų mokymo procesą, taip pat bandysime įgyvendinti teisėjų ugdymą Panevėžio regione, kur jau ilgą laiką nėra jokių krepšinio teisėjų rengimo kursų.“
Paklaustas, kiek laiko užtrunka naujo krepšinio teisėjo paruošimas, Juozas Barkauskas pabrėžė, kad mokymasis vyksta visą gyvenimą, tačiau labai daug priklauso ir nuo individualių savybių. Jo praktikoje būta atvejų, kuomet mėgėjų lygoje pradėjo teisėjauti jau po kelių savaičių, bet buvo ir tokių, kuriems prireikė dviejų ar daugiau metų.
