Lietuvos krepšinio federacija (LKF) naujienas apie šią sporto šaką nuo šiol pateikia ir žurnale „Krepšinio namai“. Kartą į ketvirtį leidžiamame leidinyje yra apžvelgiamos Lietuvos rinktinių naujienos, LKF organizuojami projektai, dėmesys skiriamas krepšinio lygų aktualijoms bei šios sporto šakos asmenybėms.
Dalinamės interviu su LIDL-MKL rungtyniaujančia Migle Kisarauskaite, o pilną žurnalo versiją galite rasti čia.
TEKSTO AUTORIUS: JONAS LEKŠAS
Karantinas sujaukė LIDL – Moksleivių krepšinio lygos (LIDL – MKL) planus – spalio pabaigoje buvo sustabdytos varžybos, ir dėl to komandos sezone spėjo sužaisti vos po kelias rungtynes.
Turbūt labiausiai nuskriaustos dėl šalyje susiklosčiusios padėties yra merginos, kurios ir U16, ir U18 LIDL – MKL pirmenybėse sužaidė po vienerias arba dvejas rungtynes.
Vis dėlto net ir iki sezono sustabdymo buvo užfiksuotas ne vienas įspūdingas pasirodymas, o ryškiausiomis spalvomis sužibo sesės iš Kauno – Eglė ir Miglė Kisarauskaitės. Dvynės penkiolikmetės ne tik išsiskiria iš kitų U16 pirmenybėse, tačiau ir yra svarbios rotacijos žaidėjos U18 Kauno KM „Žalgirio“ komandoje.
Dvynių skaičiai U16 pirmenybėse traukia akį – Miglė per dvejas rungtynes pelnė po 25 taškus, atkovojo po 10,5 kamuolio ir rinko po 32 naudingumo balus, o Eglė taip pat beveik niekuo nenusileido – 20,5 taško, 14,5 atkovoto kamuolio ir 29,5 naudingumo balo.
Su Migle Kisarauskaite kalbamės apie pasikeitusią rutiną per karantiną, varžybas su sese bei idealus krepšinio aikštelėje.
– Karantinas sustabdė ir rungtynių, ir treniruočių režimą. Kaip dabar leidi laiką ir ką darai, jog neprarastum sportinės formos?
– Karantinas sustabdė rungtynių maratoną, tačiau ne norą sportuoti bei tobulėti. Mano darbo dienomis ankstūs rytai prasidėdavo bėgimu į autobuso stotelę, nes reikėdavo eiti į mokyklą. Po pamokų daugiausiai padedu tėveliams, tačiau nepamirštu skirti laiko savo individualiam tobulėjimui. Sportuoju pagal mūsų komandos fizinio trenerio Vaido Verbicko sudarytą fizinio rengimo programą.
– Kiek sunku yra išlaikyti sportinę formą, kai nėra galimybių treniruotis su komanda ir nežinia, kada tai baigsis?
– Fizinę formą palaikyti nėra lengva. Sunku, kai negali daryti to, ką labiausiai mėgsti – žaisti krepšinį. Sportuoti namie liūdniau, trūksta komandos atmosferos, kuri tik dar labiau motyvuoja siekti užsibrėžtų tikslų. Tikiuosi, kad greitai prasidės kontaktinės treniruotės ir galėsiu pasimatyti su savo komanda.
– Pati įspūdingai pradėjai sezoną ir U16 čempionate esi naudingiausia turnyro žaidėja. Kuriose srityse per vasarą labiausiai patobulėjai ir kas lėmė tokius galingus pasirodymus?
– Manau, didžiausią pažangą šią vasarą pasiekiau rengdamasi fiziškai, komunikuodama su komandos draugėmis, sustiprėjau psichologiškai. Susitvarkyti su savo galva, nugalėti savo baimes yra tikrai nelengva, tad tai, manau, yra vienas iš didžiausių mano laimėjimų, kuris prisideda prie neblogų rezultatų šį sezoną.
– Žaidi ir U18 čempionate. Kiek tai suteikia papildomos patirties ir padeda tobulėti?
– Žaisti su vyresnėmis merginomis yra tikrai puiku. Žaidimas yra greitesnis, tikslesnis ir sudėtingesnis. Galimybė žaisti U18 merginų čempionate man, būnant penkiolikos, suteikia galimybę tobulėti dar labiau. Iš vyresnių merginų gaunu vis ką nors naujo: tobulėja perdavimas, kamuolio priėmimas, reikia naudoti daug klaidinančių judesių. Taip pat vyresnės merginos žaidžia su didesniu fiziniu kontaktu, tad tobulėju ir gindamasi. Patirtis žaidžiant tarp vyresnių yra neįkainojama.
– Kaip iki karantino sekėsi suderinti visą šį procesą per abi komandas?
– Suderinti procesą sekėsi visai gerai. Tiesa, buvo ir nuovargio, nes visas savaitgalio dienas vyko numatytos rungtynės abiejuose čempionatuose.
– Turi dvynę, kuri taip pat puikiai rungtyniauja. Kiek smagu, kad ir sesė pasinėrusi į tą patį sportą ir tai, jog drauge žaidžiate vienoje komandoje?
– Man labai smagu, kad su manim sportuoja ir mano sesuo. Ji yra mano mokytoja, mano didžiausias palaikymas! Sportuoti, kai turi šeimos narį šalia, yra be galo smagu. Tarp mūsų su Egle yra stiprus seserų ryšys, kuris labai padeda ir krepšinio aikštėje. Taip pat su sese žaisti šiek tiek sunku, nes jei rungtynėse vienai iš mūsų kas nors nutinka, tai kita pasirengusi varžoves suplėšyti į gabalėlius.
– Ar dažnai su sese rungtyniaujate krepšinio aikštelėje viena prieš kitą ir kaip sekasi?
– Su sese mėgstame žaisti viena prieš vieną iki 11 taškų. Tikrai nelengva žaisti prieš žmogų, kuris gali nuspėti, kokį apgaulingą judesį ketini daryti, kokį metimą mesi. Laimėti prieš sesę yra principo reikalas. Rungtynių rezultato niekada neįmanoma nuspėti, nes kiekvieną kartą jis vis kitoks. Vieną kartą laimiu aš, kitą kartą – Eglė.
– Kas yra tavo idealas krepšinio aikštėje ir kodėl?
– Krepšinio idealų turiu kelis. Vienas jų yra mano trenerė Lina Dambrauskaitė. Ji su Lietuvos moterų krepšinio rinktine laimėjo 1997 m. Europos čempionato auksą. Aš lygiuojuosi į ją, nes ji yra geležinių nervų, begalinio ryžto, sunkaus darbo, nuolatinio užsidegimo ir kovingumo pavyzdys. Lietuvos rinktinėje Lina buvo daugiausia kamuolių perimanti žaidėja. O iš savo patirties galiu pridurti, jog kamuolius perimti yra be galo sunku. Taip pat ji buvo ir komandos lyderė, sunkiausiais momentais vedė komandą į pergales.
Antras mano idealas – Marius Grigonis. Šis žaidėjas turi taiklią ranką, puikiai veržiasi po krepšiu, provokuoja pražangas, visuomet nuoširdžiai dirba gindamasis, yra vienas „Žalgirio“ komandos lyderių. Su savo žaidimo technika jis puikiai parodo, kur gali nuvesti didelis noras ir sunkus darbas.
