Beveik 100 narių vienijanti Lietuvos sporto žurnalistų federacija (LSŽF) kaip ir kiekvienais metais apdovanojo ryškiausius kolegas ir sportininkus, sporto organizatorius, atkreipusius dėmesį į save darbais, pasiekimais ir straipsniais iššūkių pilnais 2020 metais. Dėl koronaviruso pandemijos pirmą kartą LSŽF apdovanojimai vyko virtualioje erdvėje, tačiau tradicija buvo išlaikyta.
„Ačiū visiems, kurie prisidėjo prie renginio organizavimo, gaila, kad negalime pabendrauti gyvai. Praėję metai buvo labai sunkūs, mums, sporto žurnalistams, pilni iššūkių, mat sustojus sportui ir varžyboms, reikėjo užpildyti tiek sporto žinių televizijos eterį, tiek portalus su naujienomis. Manau, kad tai buvo gera pamoka ir iš šios pandemijos išmokome daug. Sveikinu visus nominantus ir laureatus, tikiuosi, kad situacija pasitaisys ir greitai galėsime pabendrauti gyvai“, – antradienį, sausio 26-ąją, susirinkusius prie savo kompiuterių ir susijungusius ZOOM platformoje sveikino LSŽF prezidentas Tautvydas Vencevičius.
Renginyje dalyvavo ir LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugdžinienė, viceministras Linas Obcarskas, Lietuvos federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis bei Lietuvos sporto universiteto rektorė Diana Reklaitienė.
„Visiems šiemet buvo labai sunku. Mums, sportininkams – visus kamavo nežinia. Bet jus užjaučiu labiausiai, nes rašyti ir kalbėti apie tai, kas nevyksta, yra labai sunku. Visi išmokome dirbti kitaip, darbus planuoti taip, kad ne viskas yra savaime suprantama. Manęs dažnai žurnalistai klausia, kaip dabar bus. Manau, kad visada nugalės stipriausi, tie, kurie labiausiai prisitaikys. Smagu, kad turime progą pagerbti geriausius“, – žodį tarė D. Gudzinevičiūtė.
„Noriu pasveikinti visą sporto bendruomenę, tikrai sportas be žurnalistų yra sunkiai įsivaizduojamas. Nors varžybų aprašymus jau ir rašo kompiuterinės programos, bet man sportas yra aistra, pasiaukojimas, emocijos, žiūrovų meilė, aišku, sunkios treniruotės ir asmeninės dramos. Viso to nesužinotume be jūsų, žurnalistų. Džiaugiuosi prisijungusi prie šios didelės sporto šeimos“, – sveikinosi J. Šiugždinienė.
Kaip įprasta šiuose apdovanojimuose, penkios nominacijos yra skirtos sporto žurnalistams ir penkios – sportininkams ir sporto pasaulio žmonėms. Šešis laureatus renka LSŽF Prezidiumo, o keturis – LSŽF nariai.
Lietuvos sporto žurnalistų federacija nuoširdžiai dėkoja ilgamečiams apdovanojimų rėmėjams – labdaros ir paramos fondui „Perlo parama“ ir įvairius spaudos darbus atliekančiai UAB „Vaibra“bei jos vadovui Broniui Šinkūnui.
Laureatai – sporto žurnalistai
Svarbiausios LSŽF premijos – šviesios atminties kolegų Romos Grinbergienės ir Aleksandro Krukausko vardo apdovanojimai, skiriami už įdomiausius ir ryškiausius metų darbus bei viso gyvenimo nuopelnus.
Rankininkės ir žinomos žurnalistės R. Grinbergienės premija už ryškiausius 2020 m. darbus sporto žurnalistikoje įteikta olimpietei, LRT televizijos žurnalistei Brigitai Virbalytei-Dimšienei. Brigita pandeminiais 2020 m. ne tik uoliai dirbo televizijoje, kur nuolat kuria reportažus apie Lietuvos sportininkus, jų bėdas ir laimėjimus, bet ir rašė straipsnius portalui LRT.lt, o sporto srityje tapo viena ryškiausių šalies atlečių. B. Virbalytė-Dimšienė vienintelė iš Lietuvos lengvaatlečių, 2020 m. iškovojusi ir olimpinį kelialapį į Tokijo žaidynes.
„Man tikrai siurprizas, man dabar pradėjo kojos drebėti, tikrai nesitikėjau gauti apdovanojimo. Labai džiugu, metai buvo sudėtingi, žinote, kad turiu dvi aistras – sportą ir sporto žurnalistiką. Vis dar noriu, kad svarbiausias man būtų sportas, bet šiemet daug dėmesio skyriau žurnalistikai, kad tai kompensuotų mano prarastas olimpines žaidynes. Visų pirma dėkoju LRT kolegoms, kurie jau 14 metų kenčia mano stovyklas po šešias savaites, kurie mane daug ko išmokė, kurie mane palaiko. Man labai patinka, kad esu abiejose barikadų pusėse. Tikrai žinau, kad ateityje sporto žurnalistika bus mano numeris vienas“, – kalbėjo geriausia 2020 metų sporto žurnalistė.
Štai ir į apdovanojimų renginį Brigita pasijungė iš tolimosios Dominikos Respublikos, kur šiuo metu treniruočių stovykloje rengiasi trečiajam savo karjeros olimpiniam startui.
Buvusio LSŽF prezidento A. Krukausko premija už gyvenimą, paskirtą sporto žurnalistikai, įteikta ilgamečiam naujienų agentūros BNS sporto redaktoriui Virginijui Razmantui.
Abiejų svarbiausių LSŽF premijų rėmėjas – labdaros ir paramos fondas „Perlo parama“.
Ryškiausiu 2020 m. darbu Lietuvos sporto žurnalistikoje tapo ir buvusio ilgamečio LSŽF vadovo Mindaugo Baryso premiją už trijų straipsnių ciklą apie tarpukario Europos krepšinio čempiono Mykolo Ruzgio gyvenimą pelnė buvęs LRT.lt žurnalistas Rytis Kazlauskas. Premijos rėmėjai – įmonė „Vaibra“ ir M. Baryso sūnaus Dobilo šeima.
„Drąsiai galiu pasakyti, kad tai – didžiausias mano karjeros įvertinimas. Labai džiugu, kad įvertinamas mano didžiulis darbas – kelių mėnesių tyrimas, o vėliau apie mėnesį trukęs rašymas. Labai džiugu, kad esu įvertinamas kolegų, tai man labai laimingas vakaras“, – kalbėjo laureatas R. Kazlauskas. Jis 2020 m. mėnesio geriausio darbo konkurso laureatu tapo du sykius, o 2018 m. buvo pripažintas geriausiu jaunuoju sporto žurnalistu.
Šį kartą geriausiu jaunuoju sporto žurnalistu pripažintas portalo TV3.lt žurnalistas Mažvydas Laurinaitis. Jam atiteko žurnalistų Vytauto ir Vytauto V. Saulių premija. Mažvydas užpernai tapo prestižinių Tarptautinės sporto žurnalistų asociacijos (AIPS) Sporto žiniasklaidos apdovanojimų laureatu – jo darbas išrinktas geriausiu jaunųjų sporto žurnalistų kategorijoje. Laureatas džiaugėsi, kad šalia tarptautinio prizo dabar turės ir lietuvišką, kuris brangus dėl kasdien sutinkamų kolegų pripažinimo.
Metų nuotraukos nominacijoje nugalėjo fotografas Elvis Žaldaris ir jo nuotrauka, kurioje užfiksuotas Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkas Mantas Kuklys, dėkojantis sirgaliams, kurie dėl pandemijos negalėjo patekti į stadioną, bet palaikė komandą susirinkę šalia jo.
Tiek ryškiausias metų darbas, tiek geriausia metų nuotrauka renkami iš Mėnesio sporto žiniasklaidos darbo ir fotografo Alfredo Pliadžio iniciatyva rengiamo Mėnesio sporto nuotraukos konkursų nugalėtojų.
Laureatai – sportininkai ir sporto žmonės
Sporto žurnalistai kiekvienais metais išrenka ne tik geriausius ir ryškiausius savo bendruomenės narius, bet ir padovanoja sportininkus, sporto renginių organizatorius ir vadovus.
Metų pašnekovo nominacijoje šiais metais buvo pasiūlyta beveik dešimt sportininkų, trenerių, organizacijų vadovų. Trečią vietą pasidalijo šiuolaikinės penkiakovės atstovė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir krepšininkas Edgaras Ulanovas, antra vieta atiteko buriuotojai Viktorijai Andrulytei, o Metų pašnekovu pripažintas futbolo treneris Valdas Dambrauskas, neseniai sudaręs sutartį su Bulgarijos čempionais Razgrado „Ludogorec“.
„Didžiulis siurprizas. Tiesą pasakius, nelabai žinojau, kad yra tokie apdovanojimai ir nominacija. Sveikinu visus Lietuvos sporto žurnalistus su šiuo renginiu ir sakau ačiū visiems, kurie balsavo už mane“, – kalbėjo geriausiu pašnekovu pripažintas futbolo treneris. Anot jo, Lietuvos žurnalistai buvo labai aktyvūs per pirmąjį karantiną pavasarį, ieškojo įdomių temų ir jų surado.
Metų citatos nominacija kasmet sulaukia ne vienos sparnuotos frazės ir priverčia mažų mažiausiai nusišypsoti. Štai 2017 m. čia laimėjo Šarūnas Jasikevičius ir jo atsakymas spaudos konferencijoje į klausimą apie krepšininko Augusto Limos vaiko gimimą, 2018 m. fraze tapo Antano Sireikos vyrų palyginimas su Cezariu ir salotomis, o 2019 m. laimėjo įsiutusio Dainiaus Adomaičio pasisakymas po pasaulio čempionato rungtynių su Prancūzija oficialioje FIBA spaudos konferencijoje.
Geriausia 2020 m. citata sporto žurnalistai išrinko Utenos „Juventus“ krepšinio komandos trenerio Žydrūno Urbono frazė apie savo auklėtinius: „Su žmona tiek negyvenu kiek su šiais vyrais, juk dukart per dieną nuogi duše prausiamės. Jie buvo absoliučiai verti finalinio ketverto.“
„Sportas yra emocinis žaidimas ir jis iššaukia emociją. Vargu bau, ar po varžybų gali apgalvoti ir viską pasakyti pragmatiškai, karštis muša į galvą, todėl pasakymai būna vedami emocijų. Paprastas dalykas: jeigu nori turėti, ką pasakyti – turi skaityti knygas. Man jos visada labai patiko, tėvai mane šioje vietoje mylėdavo – nupirkdavo įdomesnių knygų. Gal iš šitos pusės ateina tos frazės, nežinau“, – apie savo iškalbą sakė Ž. Urbonas.
Antrą vietą užėmė „Barcelona“ komandos treneris Šarūnas Jasikevičius ir jo frazė po pirmojo karjeroje Eurolygos mačo prieš Kauno „Žalgirį“: „Dirbu futbolo klube. Po kiekvienų ACB rungtynių sėdi lygiai nulis žurnalistų. Niekas nerašo straipsnių apie kiekvieną mano keitimą. Kiekvieną mano aprėkimą. Kiekvieną mano keiksmažodį. Sakau, aš tikrai žinojau, kad jūsų pasiilgsiu. Aš jūsų pasiilgęs esu, tikrai. Juk tas dėmesys Lietuvos krepšiniui ir yra didžiulė varomoji jėga. Taip čia ir turi būti.“
Trečioje vietoje – naujasis Lietuvos krepšinio rinktinės treneris Darius Maskoliūnas apie debiutą prie nacionalinės komandos vairo: „Gavau per veidą kaip Wilderis nuo Fury – žandikaulis praktiškai iškritęs buvo Belgijoje.“
Sporto žurnalisto, kolekcininko, muziejininko ir dailininko Vytauto Gudelio premija už sporto idėjų propagavimą, kurios rėmėja – UAB „Vaibra“, legendiniam futbolo treneriui, statistikui, istorikui, dėstytojui Algirdui Klimkevičiui. Buvęs ir stipriausios Lietuvos futbolo komandos Vilniaus „Žalgirio“ treneris paskelbė gerokai daugiau nei 100 straipsnių ir parašė daugiau nei dešimt knygų Lietuvos futbolo, sporto istorijos tema.
Metų sporto iniciatyva pripažintas dviratininkų projektas „Giro d’ItaLIETUVA“. Klaipėdiečiai Justas Beniušis ir Denas Masiulis per karantiną praėjusią gegužę Lietuvoje įveikė visą prestižinių lenktynių „Giro d‘Italia“ kilometražą – 3600 km.
Antrą vietą šioje nominacijoje pasidalijo kiokušin karatė nuotolinių varžybų sistema ir Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo prekyba virtualiais bilietais.
Metų sporto renginiu pripažintas vasarą Palangoje vykęs krepšinio turnyras „Hoptrans 3×3“. „Mums šis įvertinimas labai daug reiškia, pastatėte truputį į nepatogią padėtį dabar mus, nes aplenkti tarptautinį federacijos renginį yra gal truputį nejauku, – juokavo Lietuvos krepšinio 3×3 asociacijos įkūrėjas Rolandas Skaisgirys. – Tai sena sporto šaka, nes visi žaidėme krepšinį kieme, bet mes esame nauji ir jauni, sporto šaka nauja olimpinėse žaidynėse. Šiemet tikrai sulauksite naujo renginio, bus ir nauja arena, bent 1,5 tūkst. vietų.“
Antrą vietą metų renginio nominacijoje užėmė Europos krepšinio čempionato atrankos „burbulas“ Vilniuje, o trečią poziciją pasidalijo FIVB paplūdimio tinklinio turnyras Vilniuje ir Lietuvos regbio „Žvaigždžių diena“ Šiauliuose.
Visi LSŽF premijų laureatai
Romos Grinbergienės premija už ryškiausius metų darbus
2005 – Artūras Gimžauskas („Spo“)
2006 – Dovilė Kamarauskienė („Kauno diena“)
2007 – Rita Stankevičiūtė („Lietuvos rytas“, „Krepšinis“)
2008 – Alfredas Pliadis („Olimpinė panorama“, KAM)
2009 – Eglė Šilinskaitė („Lietuvos rytas“, „Lietuvos ryto“ TV)
2010 – Mindaugas Augustis (delfi.lt)
2011 – Stasys Petkus (LRT)
2012 – Gintarė Grikštaitė (LRT)
2013 – Gintaras Šiuparys („Lietuvos rytas“)
2014 – Kęstutis Rimkus („Lietuvos rytas“)
2015 – Marius Grinbergas („Sportas“ ir Sportas.info)
2016 – Donatas Urbonas (15 min.lt)
2017 – Marius Bagdonas (15min.lt)
2018 – Jonas Miklovas (Basketnews.lt)
2019 – Mantas Stankevičius (Sportas.lt)
2020 – Brigita Virbalytė-Dimšienė (LRT)
Aleksandro Krukausko premija už gyvenimą, paskirtą sporto žurnalistikai
2005 – Ginas Pinigis
2006 – Regina Mundrytė
2007 – Vytautas Gudelis
2008 – Marytė Marcinkevičiūtė
2009 – Aleksandras Icikavičius
2010 – Virgilijus Mundrys
2011 – Algis Matulevičius
2012 – Kazys Kilčiauskas
2013 – Rimgaudas Tirilis
2014 – Sigitas Beleckas
2015 – Gediminas Kalinauskas
2016 – Vidas Mačiulis
2017 – Bronius Čekanauskas
2018 – Algirdas Auruškevičius
2019 – Vladas Janiūnas
2020 – Virginijus Razmantas
Vytauto ir Vytauto V. Saulių premija jaunajam sporto žurnalistui
2014 – Gabrielė Miknevičiūtė (krepsinis.net)
2015 – Martynas Suslavičius (lrytas.lt)
2016 – Titas Pacauskas (sportas.lt)
2017 – Dovilė Šeduikytė (15min.lt)
2018 – Rytis Kazlauskas
2019 – Mantas Krasnickas (15min.lt)
2020 – Mažvydas Laurinaitis (TV3.lt)
Vytauto Gudelio premija už sporto idėjų propagavimą
2016 – Rimantas Džiautas
2017 – Algimantas Bertašius
2018 – Pranas Majauskas
2019 – Juozas Šalkauskas
2020 – Algirdas Klimkevičius
Mindaugo Baryso premija už geriausią metų darbą
2014 – Mindaugas Augustis (delfi.lt): „A lygos trenerį supa juodi praeities šešėliai“
2015 – Giedrius Janonis („Lietuvos rytas“): „Lietuvos futbolo klubai – spalvingų savininkų rankose“.
2016 – Marius Bagdonas (15min.lt): „Lietuvos sporto pinigų pyrago raikymas: pakeistos taisyklės karo kirvio neužkasė“
2017 – Mindaugas Augustis (delfi.lt): „Rekonkista Aukštaitijoje: kaip bandymas mėgdžioti „Chelsea“ iškreipė Lietuvos futbolo veidą“).
2018 – Donatas Urbonas (15min.lt): „15 laukimo metų: knygos verta Pauliaus Jankūno istorija“
2019 – Jonas Miklovas (Basketnews.lt): knyga „Aš – stebuklas, jūs nepastebėjote?“
2020 – Rytis Kazlauskas (LRT.lt): trijų straipsnių ciklas apie 1939 m. Europos krepšinio čempiono Mykolo Ruzgio likimo vingius.
Geriausia metų nuotrauka
2017 – Erikas Ovčarenko (15min.lt)
2018 – Irmantas Sidarevičius („Respublika“)
2019 – Darius Kibirkštis
2020 – Elvis Žaldaris.
