Stebėdami viešoje erdvėje vykstančias politines batalijas dėl planuojamos sporto infrastruktūros plėtros Vilniaus mieste, esame sunerimę, jog nėra nei klausiama, nei išklausoma pagrindinės tokio objekto naudotojos – sporto bendruomenės nuomonė.
Profesionalus aukštų pasiekimų sportinių žaidimų (krepšinio, futbolo, rankinio ar tinklinio) sportas negali vystytis ir augti be atitinkamos infrastruktūros, šį evoliucinį kelią praėjo ne viena Lietuvos krepšinio organizacija, ryškiausias to pavyzdys dabartinis klubinio krepšinio flagmanas – Kauno „Žalgiris“. Jo sėkmės istorija prasidėjo nuo naujos Kauno „Žalgirio” krepšinio arenos atsiradimo.
Vilniaus mieste yra akivaizdus tarptautines varžybas atitinkančios žaidimų sporto šakų infrastruktūros trūkumas. Egzistuojanti ASG arena yra į pelną orientuota privati organizacija, su aiškiais komerciniais veiklos principais, nekomercinio pobūdžio visuomeninių sporto organizacijų veikloms sunkiai prieinama. JEEP arena nepatenkina net nacionalinio lygmens vyrų krepšinio varžybų poreikio, ateityje galėtų būti nebent moterų sporto, ypač krepšinio centru. Kitų alternatyvų profesionalus žaidimų sportas Vilniuje neturi.
Planuojamas daugiafunkcinis sporto kompleksas yra reali šios situacijos sprendimo galimybė, galinti ir neabejotinai duosianti stiprų postūmį ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos sporto progresui. Atėnai, Madridas ar Stambulas yra puikūs pavyzdžiai, kaip viename mieste gyvuoja ir miestą reprezentuoja po kelias Europos lygio sporto organizacijas – krepšinio, rankinio ar futbolo klubus. Vilnius, viena sparčiausiai augančių Europos sostinių, neabejotinai gali tapti tokiu pat.
Vien pastarieji Lietuvos krepšinio federacijos veiklos pavyzdžiai, kada dėl ASG arenos užimtumo teko keisti net FIBA „EuroBasket 2025″ vyrų krepšinio rinktinės atrankos rungtynių su Lenkija tvarkaraštį, o vyksiantis 2027 m. Europos moterų krepšinio čempionato finalinis etapas Lietuvoje, dėl tokio renginio reikalavimų neatitikimo negalės būti vykdomas Vilniaus JEEP arenoje, o ASG kaštai bus sunkiai pakeliami nekomercinio pobūdžio renginiui, nauja Vilniaus savivaldybės arena taptų puikiu sprendimu tokių renginių organizatoriams.
Nėra jokių abejonių, kad Vilniui reikia vidutinio dydžio (5000 – 6000 vietų) sporto arenos. Vilniaus sportas jau išaugęs egzistuojančios sporto infrastruktūros rūbą neabejotinai nusipelnė turėti nacionalinio lygmens sporto objektą ne tik savo, bet ir visos Lietuvos sporto perspektyvai.
Labai viliamės, kad politiniai, komerciniai ir asmeniai interesai nesutrukdys šios nuostabios ir sportui labai reikalingos idėjos realizavimui.
